„Turime sukomplektuotą komisiją, turime išrinktą pirmininkę, pavaduotoją, kuriuos galime teikti Seimui, nebent kiltų kokių kliūčių“, – teigė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas.
Trečiadienį Lietuvių kalbos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja V. Meiliūnaitė iš pradžių išrinkta VLKK nare vietoj atsistatydinusio advokato Edmundo Budvyčio.
Jis spalio viduryje komitete buvo išrinktas Lietuvių kalbos komisijos nariu, bet po kelių dienų parašė atsistatydinimo pareiškimą. Teisininkas sakė tai padaręs dėl asmeninių priežasčių.
Be to, atsisakymus toliau kandidatuoti į VLKK narius Seimui atsiuntė penki iš šešių už brūkšnio per rinkimus likę į asmenys. Vienintelis neatsisakęs kandidatavimo ir surinkęs šešis balsus buvo dabartinis VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis.
Opozicijos atstovai komitete siekė, kad nauja atranka vietoj pasitraukusio nario nebūtų vykdoma, o būtų teikiamas kitas daugiausia balsų surinkęs nominantas, tai yra A. Antanaitis. Jų teigimu, rinkimų procedūra nėra baigta, kol kandidatų nepatvirtino Seimas, todėl nėra reikalo kreiptis į institucijas dėl naujų pretendentų teikimo.
Tačiau valdančiųjų balsais nutarta, jog reikia vykdyti naują atranką, dėl to opozicija kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.
„Kilo ginčas dėl procedūrų ir jūs nenorite atsižvelgti į pusės komiteto narių nuomonę, o dėl daugumos mes čia irgi turime tam tikrą kvotų klausimą, tai nesinori aštrinti tų dalykų, dėl to mes šiandien negalime dirbti kartu, nors ir geranoriškai siūlėme, bet jūs vis tiek nesutinkate (nesvarstyti klausimo iki Seimo etikos sargų išvados – BNS), kažin kaip mes čia toliau darbuosimės kartu“, – trečiadienį sakė „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.
VLKK narius ir pirmininką Seimo Švietimo ir mokslo komiteto teikimu tvirtina Seimas.
Kalbos komisiją sudaro 17 narių, jie skiriami penkeriems metams. Vienas narys – Albinas Drukteinis – paskirtas anksčiau, todėl reikia paskirti 16 naujų narių.
Ši komisija sprendžia Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimus, teikia su kalbos politika susijusias išvadas, ekspertizę, nustato lietuvių kalbos tvarkybos kryptis, sprendžia jos norminimo ir kodifikavimo klausimus, rūpinasi lietuvių kalbos diegimu į informacijos technologijas, visuomenės kalbos kultūra ir pan.
