Kino ir muzikos misterija vienam vakarui prikels iš liepsnų Žanos d‘Ark istoriją

Vienam vakarui atgysiantis vienas ryškiausių  „Vilniaus – Europos kultūros sostinės 2009“  renginių simboliškai pakvies į Europos šalių kino forumo „Scanorama“ 20-ąjį jubiliejų ir naująjį Šv.Kristoforo orkestro koncertinį sezoną.

„C.Th.Dreyerio nebylioji kino juosta „Žanos d‘Ark aistra“ su specialiai jai sukurta B.Kutavičiaus muzika tapo vienu įsimintiniausių „Scanoramos“ įvykių per dvidešimt festivalio gyvavimo metų, kuriančių įstabią jungtį tarp pasaulio ir Šiaurės šalių kino klasikos bei šiuolaikinės muzikos.

Šv.Kristoforo kamerinio orkestro iniciatyva vienam vakarui sugrąžiname šią kino ir muzikos misteriją po Šv.Kotrynos bažnyčios skliautais, per kelis šimtmečius atlaikiusiais ne mažiau istorinių liepsnų“, – teigė „Scanoramos“ įkūrėja Gražina Arlickaitė.

Juosta nukelia į XV amžiaus Prancūziją, kurioje vyksta erezija apkaltintos Žanos d‘Ark teismas. Teisėjai – anglams simpatizuojantys prancūzai dvasininkai – kamantinėja Žaną, mėgindami priversti ją išsižadėti savo įsitikinimų.

Įkalintai moteriai grasinama žiauriais kankinimais. Suprasdama, kad jos laukia mirties bausmė, Žana pasirašo išsižadėjimą, ir bausmė pakeičiama kalėjimu iki gyvos galvos. Sėdėdama kameroje nukirptais plaukais, ji suvokia išdavusi save ir savo įsitikinimus, todėl atsižada savo parašo.

Žana pririšama prie stulpo ir sudeginama sielvartaujančių liudininkų akivaizdoje. Dėl Žanos d‘Ark sudeginimo kyla maištas, kurį žiauriai numalšina anglų kariuomenė.

Filmo „Žanos d‘Ark aistra“ premjera įvyko 1928 m. balandžio 21 d. Tai buvo pirmasis ir vienintelis viešas visos filmo versijos seansas. Paryžiaus arkivyskupo liepimu kūrinys buvo pasmerktas ir uždraustas, o po kelių mėnesių sudegė originalus juostos negatyvas.

Filmą išgelbėjo C.Th.Dreyerio reiklumas – režisierius versdavo aktorius po keletą kartų vaidinti netgi nesvarbius epizodus, todėl „Žanos d‘Ark aistrą“ buvo atkurta iš kitur saugomų nepanaudotų dublių ir epizodų. Tačiau ir antrąjį juostos negatyvą pasiglemžė ugnis.

Po daugiau nei penkių dešimtmečių, 1981 m., visa originali juosta buvo rasta Oslo psichiatrinėje ligoninėje. Praėjus 50-iai metų po pasmerkimo „Žanos d‘Ark aistra“ buvo atgaivinta savo vizualiai pribloškiančia originalia versija.

C.Th.Dreyeris Žanos tikėjimo galiai išreikšti pasitelkė vienintelį filmavimo principą – pagrindinės veikėjos emocijas perteikiantį aktorės veidą. Režisierius buvo įsitikinęs, kad niekas negali prilygti žmogaus veidui, nes tai žemė, kurios niekada nenusibos tyrinėti.

Jis teigė norėjęs sukurti himną, apdainuojantį sielos triumfą prieš gyvenimą, o neprilygstama aktorės Marios Falconetti veido studija tapo lūžio momentu kino istorijoje ir atvėrė iki tol neišnaudotas stambaus plano galimybes, padedančias perteikti psichologiškai sudėtingus veikėjų portretus didžiajame ekrane.

2009 m. „Scanoramos“ užsakymu muziką nebyliojo kino šedevrui sukūrė vienas įdomiausių ir originaliausių lietuvių kompozitorius B.Kutavičius. Jo kūriniai iki šių dienų patenka tarp paveikiausių kultūros reiškinių naujų muzikos vizijų fone.

C.Th.Dreyerio „Žanos d‘Ark aistros“ sugrįžimas su specialiai jai sukurta B.Kutavičiaus muzika paminės kompozitoriaus gimimo 90-ąsias metines.     

„Kurti muziką filmui buvo labai sudėtinga. Neužgožti jos garsais vaizdo ir neprarasti sinchroniškumo – tai buvo didžiausias iššūkis. Šią muziką kūriau kaip judesio simfoniją, kuriai formą suteikia genialus nebylusis filmas. Reikėjo įsigilinti, išgyventi Žanos d‘Ark tragediją. Pajusti muzikiniais garsais, surasti formą ir atvesti iki „mirtino sprendimo“, – yra sakęs B.Kutavičius.