Fotografijos savaitgalis: pranešimai, diskusijos, galimybė įsigyti autorinius darbus

Renginyje susiburs per pusšimtį fotomenininkų – ir žinomų vardų, ir jaunųjų talentų – asmeniškai pristatysiančių analoginius ir skaitmeninius atspaudus bei fotografijos leidinius. Šiais metais tarp dalyvių – ir šalies nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai, ir kylantys talentai, ir užsienio fotografai, reziduojantys ar gyvenantys Lietuvoje. Visus autorinius darbus bus galima ir įsigyti. 

Dviejų dienų renginio metu organizuojamos diskusijos bei kviečiama klausytis pranešimų bei pokalbių apie fotografijos meną ir jo kolekcionavimo ypatumus, fotografijos technologijas, mobilią fotografiją bei dirbtinį intelektą fotografijoje, apie autorių santykį su atspaudais. Įsikurs knygų erdvė, kurioje bus galima susipažint bei įsigyti ir naujausių fotografijos leidinių. Renginys yra atviras visiems, be įėjimo mokesčio.

Gausi lietuviškos fotografijos kultūra, Lietuvos fotografijos mokykla, klasikinė lemiamo momento fotografija, transformuojančios šiuolaikinio meno patirtys, formos ir turinio dichotomijos įtampos, riba tarp meno ir medijos bei vizualinių užrašų, turtinantis kultūriškai ir vertybiškai fotografijų kolekcionavimo potencialas atveria spalvingą ir įtraukų fotografijos pasaulį.

Atminties ir autentiškų istorijų kultūra fotografijoje beribė – fotografuojame norėdami prisiminti, kokį vaizdinį žmonės, santykiai, objektai ar įvykiai atvėrė arba apie ką įkvėpė permąstyti. Fotografijoje glūdi ir platesnės kultūrinės žiūros perspektyvos – tai būdas išsamiai artikuliuoti tylą ar vyksmą, susijusį su jausmo sandara. Greitėjančiame ir fragmentuotame virtualiame pasaulyje, meninių fotografijų atspaudai, užfiksuojantys ir atskleidžiantis tik fiziniam fotografijos spaudiniui būdingus kontekstus bei idėjas, vėl tampa aktualūs.

Kelis metus sklandančios idėjos apie fotografijos meno pardavimo platformą įgalino šio bendruomeninio renginio iniciatorius užsibrėžti siekį – plėsti fotografijų atspaudus kolekcionuojančiųjų ratą Lietuvoje, kalbėti apie fotografijos kultūrą ir kultūrines kolekcijų prasmes, kuriose gali persipinti ir istorinė, ir meninė, ir asmenybinė dimensijos bei galimybė atrasti autentišką regos filosofiją arba ugdyti filosofinę regą per fotografinius vaizdinius.

Fotografijos savaitgalis rekomenduoja Nacionalinėje dailės galerijoje apžiūrėti iki spalio 16 d. vykstančią parodą „Kartais Vėtrai taip atrodo“, aktualizuojančią Veronikos Šleivytės (1906–1998) fotografijų archyvą, bei nuolatinėje ekspozicijoje pristatomus fotografijos kūrinius iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus XX-XXI a. Lietuvos dailės rinkinio. Daugiau informacijos apie parodas, ekskursijas ir lankymosi bilietus ieškokite www.ndg.lt

Menininkai apie aktualijas:  

12.00  val. Agnė Gintalaitė „Kaip dirbtiniu intelektu įkrauti robotai „supranta“ fotografiją ir kaip fotografams suprasti robotus“. 

13.00 val. Dovilė Dagienė pristatys atidaromą žymios amerikiečių-vengrų fotografės Sylvios Plachy parodą „Kada bus rytojus“ („When Will It Be Tomorrow“). 

14.00  val. Virginijus Kinčinaitis „Instagraminės menotyrininko refleksijos“.

16.00 val. Pokalbis su kolekcininkais: Daiva Lialyte, Žaneta Fomova ir Edmondu Kelmicku. Moderuoja Zigmas Pakštaitis.  

17.30 val. „Antanas Ingelevičius: menininkas, fotografas, aktorius“. Archyvo aktualizavimas. Vitalija Jočytė ir Gytis Grižas.   

13.00 val. „Fotografas ir fotografijos atspaudas“: Remigijus Treigys, Gintautas Trimakas.

15.00 val. Mindaugas Meškauskas „Fotografinių procesų terminija – autoriaus saviraiška ar tyrėjų klasifikacija?“ 

Lėto meno ir kūrybiškumo dirbtuvių gerbėjai kviečiami registruotis į patyriminį fotografijų kolekcijos „Herojės kelionė“ pristatymą, kurį rengia kūrybiškumo fasilitatorė Gerda Šeirė. Aprašymas ir patyriminių dirbtuvių laikas https://forms.gle/CZ1hPV9zNi3qGwyq5

Kartu su radijo stotimi „M1 PLIUS“ eksperimentuosime atsitraukimo erdvėje, su galimybe pasimėgauti garso ir vaizdo sinteze, tyrinėti kaip ritmas, melodija, garsas ir komponentai praplečia vizualinį turinį ir formą, papildo matymo scenarijus ir jų choreografiją.

„Lietuva turi labai stiprią fotografijos mokyklą, kurią pasaulio kolekcininkai seniai yra įvertinę. Deja, ne Lietuvos. Fotografijos kolekcininkų Lietuvoje vis dar yra vos vienas kitas. Panašu, kad jie ir nugriebs grietinėlę, kol kiti miega.“ Vilniaus aukciono vadovė Simona Skaisgirytė–Makselienė.

„Manau, kad kolekcionavimas yra labai svarbi, net būtina empatiškos civilizacijos komunikacijos dalis. Kolekcionuodami išplečiame savo pasaulį, ištriname laiko ribas, ieškome Kito ir įsiklausome į Kitą, atsiveriame ir keičiamės –  juk tai svarbiausia.” Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vyriausioji tyrėja, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Margarita Matulytė

Agnė Narušytė: „Tikrai pastebėjau ir džiaugiuosi dėl Fotografijos savaitgalio Dūmų fabrike (Jono Staselio ir Co. darbas). Daug mačiau judesio, bet keliai neatvedė ...“.

Natalija Arlauskaitė: „Naujas dalykas, kuris – panašu – nepaleis: fotobotanika, kabinanti istoriją ir fotoarcheologiją. Beveik lygiai prieš metus rašiau apie Agnės Gintalaitės „Sodą ir kosmosą“, taip šie herbariumai ir nuėjo punktyru per metus: Alvydo Lukio „Ne tik šaknys“, įkritusios į žiemos karantino kišenę, Dovilės Dagienės ir Emilijos Petrauskienės analoginė botanikos studija Kairėnuose, Karlas Blossfeldtas ir Eva-Maria Schön vis dar gaiviame Miuncheno Brandchorste, vėl lietuviškoji botanika per pirmąjį Fotografijos savaitgalį Dūmų fabrike.“

„7 meno dienos“ metų apžvalginis straipsnis „Kas įsiminė 2021-aisiais dailės ir fotografijos puslapių autoriams?“ (Nr. 42(1407), 2021–12–24).

84 % apklaustų dalyvių ir žiūrovų pasisakė už du renginius per metus. 34 % pakeitė nuomonę dėl fotografijų atspaudų vertės, 78 % yra svarstę įsigyti fotografijų, 17 % pradėjo svarstyti po renginio.

„Norėtųsi pokalbio su fotografijų kolekcionieriais, kultūrinės ir investicinės kolekcijos vertės aptarimo. Jeigu pakartotumėte, paklausyčiau „Fotografijų kolekcionavimas: realybė ir prasmė“,nes praleidau.Taip pat būtų įdomi diskusija profesionalių fotografų apie tai, ką jie mano ir kaip vertina, kad tiek daug žmonių fotografuoja ir netgi pasivadina fotografais (kaip kad ir daugelis kirpėjų save pristato stilistais ar pan.), užsiima fotografija kaip verslu ir pan. Apie tiražavimą.  Apie galerijų santykį su kūrėjais. Manau, kad galėtų būti ir diskusija su jau perkančiais meno kūrinius – nuo ko pradėjo, kaip atsirenka ir t.t.“.

Fotografijos kultūra atveria plačius kontekstus bei visada išlieka gyvenimo tyrinėjimo šaltiniu. Primena praeitį, pagauna dabartį, išlieka ateičiai universalia kalba.