Klaipėdos knygų mugė švenčia dešimtmečio jubiliejų, nenuostabu, kad ir festivalis simboliškai vyks 10 dienų – iki spalio 5-osios. Nnumatyta 40 įvairių renginių: diskusijų, švietėjiškų užsiėmimų, susitikimų su kūrėjais, parodų, koncertų. Savo naujausių darbų kraitį kaip visada pristatys mažosios ir vidutinės Lietuvos leidyklos. Į festivalį įtraukta 75 dalyvių, tarp jų yra svečių iš JAV, Didžiosios Britanijos, Izraelio, Švedijos, Vokietijos.
„Knygų mugei išaugus savo rūbą, pokyčius atspindi ir naujasis pavadinimas „Inkultūracija“, pabrėžiantis kultūros, kurioje esame, pojūtį, jos sklaidą per kasdienes tradicijas, praktikas bei žmogiškąsias vertybes. Visa tai perduodama iš kartos į kartą. Miestiečius kviečiame aktyviai dalyvauti visuose renginiuose, patiems patirti gaivinančią kultūros įtaką“, – kalbėjo festivalį organizuojančios Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos direktorė Laura Juchnevič.
Iš Rytprūsių – bėgte į Lietuvą
Pirmuoju akordu, tarsi apibrėžusiu festivalio tematiką ir nuotaiką, tapo diskusija „Klaipėdos DNR: apie miesto tapatybės kodą ir atjaunėjimo mitą“. Svečias iš JAV Ohajo universiteto, profesorius fenomenologas Algis Mickūnas, filosofas Aldis Gedutis, architektė Inga Urbonaitė-Vadoklienė, sociologas Liutauras Kraniauskas aiškinosi, kokius virsmus miestas patyrė pastaraisiais dešimtmečiais, kaip mentaliniai vaizdiniai įtakoja urbanistiką, ar Klaipėda vis dar bus tik didelių galimybių, viltingų iliuzijų vieta, kurią jau senokai pranoko ir Vilnius, ir Kaunas, sparčiai vejasi kiti miestai.
Ryškiai nuskambėjo vadinamųjų „vilko vaikų“ tema. Po Antrojo pasaulinio karo iš Rytprūsių į Lietuvą patraukė šimtai be tėvų likusių beglobių vaikų. Vieni atsidūrė sovietiniuose vaikų namuose, kitus priglaudė lietuvių šeimos. Knygą apie šią tragediją parašęs Vokietijos istorikas Christopheris Spatzas paskaitoje „Tik dangus toks pat – Rytų Prūsijos badą išgyvenusieji Lietuvoje“ priminė pokario vaikų kelius, jų likimus, pažymėjęs, jog pasaulis ir net patys vokiečiai daug metų apie tai nieko nežinojo.
Skaudžią mažųjų pabėgėlių temą pratęsė Rūtos Matimaitytės moderuojamos diskusijos „Vilko vaikai: (ne)išmoktos pamokos“ prelegentai Wolfgangas Stettenas, Ch.Spatzas, rašytoja Sonya Wintenberg (Vokietija) ir Alvydas Šlepikas. Vilko arba badmečio vaikų istorijos, pasak diskusijos dalyvių, vėl atgija Rusijos sukelto karo Ukrainoje akivaizdoje – šimtai šios šalies moterų su vaikais palieka savo gimtuosius namus, ieško prieglobsčio kitų valstybių teritorijose.
Tironai irgi žavisi literatūra
Diskusiją apie „vilko vaikų“ likimus pratęsė informacinė paroda, sukurta pagal S.Wintenberg ir fotografės Claudios Hinermann žodinės istorijos projektą. Tai Rytprūsių karo našlaičių išgyvenimų ieškant naujų namų Lietuvoje, jų pastangų čia pritapti atspindys. Globėjai slėpė vokiškąją vaikų kilmę, už geležinės uždangos daugelis jų prarado savo tapybę, gimtąją kalbą.
Moksleiviai ir suaugusieji kviečiami į dar vieną su laikmečiu rezonuojantį švietėjišką renginį „Išvarytieji: mes, jie ir Šimoniai“. Kuo žmonėms tikėti, kaip gyventi, kai ankstesnės įprastos gyvenimo normos, moralės, žmogiškumo vertybės pradeda byrėti kaip kortų kaladės? Į šiuos klausimus bus ieškoma atsakymų analizuojant lietuvių grožinės literatūros klasikės, Klaipėdos krašto metraštininkės Ievos Simonaitytės romano „Aukštųjų Šimonių likimas“ veikėjų situacijas.
Į diskusijas įtraukti ir kariškiai – kultūrologės Agnės Bukartaitės moderuojame renginyje „Karo poezija. Pakalbėkime“ plunksnos meistrų pastangas įamžinti didvyrius, jų pergales, apraudoti kritusius mūšiuose, demaskuoti tironus, kuriuos, beje, irgi žavi meno kūriniai, vertins pulkininkas leintenantas Valerijus Šerelis, rašytojas ir literatūrologas Marius Burokas.
Per Atlantą – Vaižganto keliais
Kiek linksmesnius lietuvių pabėgėlių kelionių XX amžiaus pradžioje vaizdinius perteikė rašytojas Justinas Žilinskas ir jį konsultavęs istorikas Daumantas Kiulkys, pristatę Vienoje gyvenančios dailininkės Ūlos Šveikauskaitės piešiniais iliustruotą romaną „Bėgliai. Jūrų keliais į Ameriką“. Jis – jaunuolis, išmestas iš gimnazijos už lietuvybę, ji – nuskurdusio šlėktos dukra, galėjusi ištekėti už kokios nors carinės Rusijos valdininko ir ramiai gyventi provincijoje. Netikėtas jaunų žmonių susitikimas virto pavojinga kelione Europos keliais, o paskui ir per Atlantą iki Hadsono upės žiotyse stūksančios Laisvės statulos.
Romane įtaigiai perteiktos bėglių pastangos gauti bilietus, kirsti sieną, kelionė traukiniu, o paskui ir bangų blaškomu laivu į išsvajotąją žemę. O kur dar smurtingi valdininkai, piktavaliai sukčiai, intrigos, nusikaltimai? Lietuvių literatūroje nepaliestą temą atradusius autorius už išradingumą, ko gero, pagirtų ir kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas, – pirmasis rašytojas tikroviškai pavaizdavęs savo ir tautiečių potyrius keliaujant emigracijos garlaiviais į JAV.
„Įtaigus nuotykių romanas – mūsų darbuotojo D.Kiulkio ir leidyklos „Aukso žuvys“ idėja, įgyvendinta J.Žilinsko plunksna, rėmėme šį projektą“, – sakė ne vieną marinistinės tematikos veikalą išleidusio Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.
J.Mekui laišką rašys teatro magas
Minint pasaulio piliečiu vadinamo Jono Meko gimimo šimtmetį, Klaipėdos bibliotekoje atidaryta Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus paroda „Semeniškių įdilės“ – eksponuojamos Antano Sutkaus, Viktoro Kapočiaus, Algimanto Kunčiaus, J.Meko žmonos Hollis Melton nuotraukos. Lankytojai išvydo emigrantų J.Meko ir jo brolio Adolfo idilišką filmą „Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą“.
Festivalyje bus rodomas dar viena J.Meko dokumentinė-meninė juosta „Zefiro Torna“, kur menas kuriamas per žaidimo ir tikrovė santykį. Tai tarsi poetinė fikcija, vaizduojanti J.Meko draugo, avangardinio judėjimo Fluxus pradininko Jurgio Mačiūno gyvenimą, su kuriuo jis, kaip ir dera tikram fluksininkui, atsisveikino nė kiek nesigrauždamas, su šypsena lūpose.
J.Mekui nusilenks teatro šamanas klaipėdietis aktorius ir režisierius Benas Šarka su savo partneriais Gintaru Sodeika bei Juozu Milašiumi. Uostamiesčio jaunimo pamėgtoje laisvalaikio erdvėje „Hofas“ artistų trijulė „parašys laišką“ J.Mekui iš Klaipėdos Fluxus – parodys performansą „Lavonėliai žydinčiame sode mus purto, mus purto, mus purto“.
Aktorių sujaudino publikos dėmesys
Teatro „Degančios žirafos“ jaunimo grupė pristatys judesio ir šviesų spektaklį „Antropomorfinis kabinetas“ – Salvadoro Dali kūrybos motyvus perteiks, kaip siurrealistinį sapną – žmogus paverčiamas stalčiais, simbolizuojančiais ertmes, kurias galima pripildyti ir ištuštinti. Žmogaus minčių stalčiuose slepiami įgeidžiai, slapti troškimai, norai, paslaptys, gėda, nuodėmingos mintys – tai, ką jis bijo parodyti kitiems ir pats pripažinti. Paaiškės, kas nutinka, kai pažvelgiame į savo sielos stalčius?
Iš knygų mugės į daugiabriaunį kultūros renginį išaugęs festivalis „Inkultūracija“ peržengė bibliotekos ribas. Nemenko dėmesio sulaukė Klaipėdos dramos teatre pristatyta Elvinos Baužaitės knyga „Tiesos vertikalė“ – apie buvusį klaipėdietį, aktorių Vytautą Anužį. Išvydęs pilną žiūrovų kamerinę salę šis lietuviškos scenos grandas net susigraudino – uostamiesčio publika neužmiršo savo numylėtinio, seka šlovingą V.Anužio karjerą kituose šalies teatruose.
Po ilgos snaudulio senamiestyje atgijusiame legendiniame džiazo klube „Kurpiai“ į renginį „Poezijos naktis. Miestų (ne)rimai ir (ne)ritmai“ rinkosi poezijos gurmanai. Savo kūrybą, akomponuojant gitaristui Viliui Ančeriui, skaitė Rolandas Rastauskas ir Gabrielė Labanauskaitė. Turiningą programą „Gyvenimas lyg stotyje“, praskaidrintą saksofono virtuozo Laimono Urbiko improvizacijomis, pristatė Liutauras Degėsys. Paties pasigamintais netradiciniais instrumentais grojo Simonas Nekrošius.
F.Nietzsche's šėlsmo dinamitas
Izraelio rašytojo Iddo Gefeno, knygos „Jeruzalės paplūdimys“ autoriaus mintys, ko gero, buvo įdomios tėvams, auginantiems vaikus su difleksijos (skaitymo raidos) sutrikimu. Jam šis nepatogumas, pasirodo, visiškai netrukdo darbuotis, netgi rašyti knygas. Įveikęs su neurologija siejamus sunkumus literatas teigia, jog disleksija gali atverti naujas kūrybos galias.
LCC tarptautiniame universitete norvegų kilmės rašytoja Sue Prideaux, diskutuodama su filosofu Kasparu Pociumi, pristatys savo knygą apie vokiečių mąstytoją Friedrichą Nietzsche „Aš dinamitas!“, kurioje atskleidžiama jo prieštaringa asmenybė, maištai, beprotiškos aistros, o taip pat ir ryški įtaka filosofijai, politikai, estetikai. Šią knygą į lietuvių kalbą išvertė Aistis Žekevičius.
Feministinės literatūros gerbėjams tikru atradimu tapo festivalio viešnios ių Švedijos, literatūrologės Urzsulos Chowaniec paskaita apie žydų tautybės rašytojas (Dvora Baron, Kadia Molodowsky, Varšuvos gete gimusi poetė Irena Klepfisz, Klara Levin) ir kitas jidiš, hebrajų kalbomis rašiusias moteris, jų kovą už vietą vyriškame pasaulyje, pasitelkus mūzas.
Karališkosios praeities atgarsiai
Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijų centro projektas „Dingusi karalystė“ – specialus dviejų sluoksnių istorinis žemėlapis su iki šių dienų išlikusiais ir užšifruotais objektais, primenančiais prūsiškąjį uostamiesčio paveldą. Žvelgiant į jį per du spalvotus didinamuosius filtrus, gretinant praeities ir dabarties klodus, praskleidžiamas laiko šydas.
Projektas paremtas iš Mozūrijos kilusio suvokietėjusio lenko, senojo Mėmelio istoriko Johanno Sembritzkio rašytiniais paliudijimais apie Klaipėdą – kadaise karališkąjį Prūsijos miestą ir uostą. Žemėlapius bibliotekoje galima pasiimti ir tyrinėti kaip knygą, stalo žaidimą.
Specialiai sukurtas virtualus garso žemėlapis. Klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami ieškoti kultūros festivalio lipdukų su QR kodu, kurį nuskenavę gali klausytis dalyvių išleistų knygų citatų miesto erdvėse – prie Jono kalnelio, Senojo turgaus, klubo „Kurpiai“, Teatro aikštėje, Kruizinių laivų terminale, Danės skvere, Geležinkelio stotyje.
Visus audio įrašus išklausiusių, surinkusių „Inkultūracija“ kodą literatūros ir istorijos mylėtojų laukia bibliotekos prizai.
Atgimsta mirę lietuviški žodžiai
Dar viena paroda bibliotekos erdvėse „Tolimi kaimynai – Saksonja ir Lietuva“ vokiečių ir lietuvių kalbomis byloja apie praeitį ir dabartį. Atskleidžiama, kokie ekonominiai, politiniai ir kultūriniai ryšiai, laikui bėgant, susiejo šias europietiškų vertybių šalis, kaip jos bendradarbiauja dabar.
Kita ne mažiau įdomi paroda „Klaipėdos ženklai“, kaip ir visas festivalis, skirta XIII amžiaus viduryje kryžiuočių nukariautų kuršių žemėse prie Danės upės žiočių įkurto miesto (tuomet vadinto Mėmelburgu) 770-ąjam gimtadieniui, jau sudomino nemažai „Inkultūracijos“ svečių – istorikų, heraldikos mėgėjų, meno, kultūros paveldo tyrinėtojų.
Klaipėdos bibliotekos Saulės laikrodžio kiemelis – vienintelė pasaulyje vieta, primenanti granito plokštėse iškaltus mirusius lietuvių kalbos žodžius. Grindinio ekspozicija nuolat papildoma. Šįkart bus atidengtos dar dvi plokštės su amžių tėkmėje išnykusiais lietuviškais žodžiais. Jų globėja bus paskelbta Lietuvių kalbos instituto daktarė, profesorė Danguolė Mikulienienė.
Vėl šurmuliuos knygų leidėjai
Knygų mugė, kurioje dalyvauja Lietuvos mažųjų ir vidutinių leidėjų asociacijos nariai, net ir pakeitus renginių formatą, neišnyko. Paskutiniąją festivalio dieną savo darbų kraitį bibliotekos vestibiulyje ir Baltojoje galerijoje pristatys 15 leidyklų – didžiumą jų – klaipėdietiškos. Išskirtinį pristatymą surengs savo veiklos 30-metį pažyminti Lolitos Zemlienės vadovaujama Klaipėdos universiteto leidykla, išleidusi daugiau kaip 2700 istorinės, mokslinės, socialinės tematikos knygų, studijų.
Festivalio „Inkultūracija“ rengėjai aktualizuoja ir komunikacijos svarbą – bibliotekos ekukacinėje erdvėje įkurdinta ekspozicija „Technologijų maištas: atgal į ateitį“ vaizdžiai perteikia įvairius masinės komunikacijos raidos etapus bei įrankius, praplėtusius technologijų pažinimo, jų panaudos ribas. Pristatomas ir inovatyvių kultūros komunikacijų paketas.
Nepamiršti ir mažieji bibliotekų lankytojai – jie kviečiami į kompetenciją, kumunikaciją, kritinį mąstymą, socialinį sąmoningumą ugdančius renginius pasimatuoti kūrėjų batus, susipažinti su išradėjų darbais, slaptomis radijo bangomis, analogine fotografija kūrybos dirbtuvėje „Pinhole“, pajusti pagarbą neįgaliems bendraamžiams ir kitiems žmonėms.
Renginiuose – kultūros injekcijos
Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos organizacija bibliotekos konferencijų salėje pristatys naujausią literatūros ir kultūros almanacho “Baltija“ numerį. Sudarytojos Sondra Simana ir Julija Baranova leidinį prisodrino pripažintų ir debiutuojančių uostamiesčio literatų kūryba, filosofų apmąstymais, menotyrininkų, istorikų, archeologų tekstais.
Festivalį užbaigs aktorių Justo Tertelio ir Vestos Šumilovaitės-Tertelienės dueto („Iž)pažinimai“ pasirodymas – vyriškosios ir moteriškosios poezijos dialoge išryškės skirtumai, panašumai. Nuskambės Juditos Vaičiūnaitės, Nijolės Miliauskaitės, Sigito Gedos, Tautvydos Marcinkevičiūtės, Vytauto Bložės, Sigito Parulskio, Mindaugo Nastaravičiaus, Vytauto V.Landsbergio eilės.
O kol kas „Inkultūracijos“ erdvėse pasirodę lankytojai kiekvieną dieną skiepijami klaipėdietiškos kultūros injekcijomis švietėjiškų renginių, parodų, spektaklių, poezijos vakarų, susitikimų rašytojais ir literatūrologais pavidalu.
„Hoffo“ kieme prie Danės krantinės gerą akustinį psichodelinį roką, teisingą garsą, kitokias šiuolaikinės eksperimentinės muzikos naujienas ir vinilo senienas pristato šios srities aistruoliai, kurių kompetencijomis neabejojama.
