Rugsėjo 29 dieną festivalio renginiai vienai dienai atkeliauja į Svėdasus, Anykščių rajone. Plečiama ne tik festivalio geografija – kunigaikščių Radvilų, kurie vadinami Kėdainių simboliu, gyvenimas ir nuveikti darbai pasiekia vis daugiau LDK istorijai neabejingų žmonių.
Jungia ne tik istorija
Kaip paaiškino „Radviliadą“ organizuojančio Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis, Svėdasų miestelis – europietiškojo Radvilų pasaulio dalis, viena iš LDK didikų Radvilų valdų.
„Svėdasai neatsiejami nuo Vaižganto vardo, bet jie nori kalbėti ir apie kunigaikščius Radvilas. Tai pirmasis bandymas formuoti sąmonę ir savimonę, kad, viena vertus, šis miestelis susijęs su lietuvių literatūra, tačiau jo istorija siekia daug ankstesnius laikus. Jeigu kalbame tik apie XIX amžių, nekalbame apie LDK.
„Radviliada“ – bandymas formuoti, galbūt, net naują istorijos supratimą ir Lietuvos dvasios suvokimą. Šalia Vaižganto gali atsirasti Radvilos, kurie buvo progresyvūs, europietiški“, – paaiškino Kėdainių krašto muziejaus direktorius.
„Radviliados“ organizatoriai bendradarbiauja ir su dar vienu Radvilų miestu – Biržais. Čia, kaip ir Svėdasuose, buvo Biržų-Dubingių šakos kunigaikščių valdos.
Beje, Kėdainiai išskirtiniai tuo, kad juos valdė visos trys kunigaikščių Radvilų šakos, tad šis miestas ir vadinamas Radvilų miestu.
Raudondvaris, Kauno rajone, taip pat priklausė Jonušui Radvilai bei Biržų-Dubingių kunigaikščių šakai, tad čia porą metų taip pat vyko „Radviliados“ renginiai.
Šįmet festivalyje dalyvavo Kauno Juozo Naujalio muzikos mokykla, ir tam yra priežastis. Kauno miesto dalies – Vilijampolės – istoriją XVII amžiuje ėmėsi kurti LDK etmonas ir Vilniaus vaivada Jonušas Radvila. Jo ambicija buvo tuometį Kauno priemiestį, ilgai vadintą „Slabodke“, paversti tokiu pačiu ekonominiu centru kaip Kėdainiai, visgi, šio plano J. Radvila įgyvendinti nespėjo.
Anot R. Žirgulio, dar 2013 metais jis buvo pateikęs projektą „Kunigaikščių Radvilų kelias“, kuriame dalyvavo ne tik Kėdainiai, bet ir Biržai, Dubingiai, Nesvyžius, Myrius (Baltarusija), Palenkės Biala, Tikocinas (Lenkijoje) – visos šios vietos susijusios su kunigaikščiais Radvilomis.
Įspūdingą reginį kūrė kaimyninių šalių svečiai
Paklaustas, ar „Radviliada“ labiau istorijos, ar kultūros festivalis, R. Žirgulis paaiškino, jog jo ašis – istorija. Kasmet festivalio metu vyksta diskusija. Šįmet suorganizuota profesorių Aivo Ragausko, Raimondos Ragauskienės ir Deimanto Karvelio diskusija „Jonušas II Radvila ir Ukraina“. Taip pat istorikai Anželika ir Rimvydas Laužikai pristatė kulinarinę edukaciją „Pamirštos Radvilų sriubos“. Tuomet estafetė perduodama kūrėjams – šokėjams ir atlikėjams.
Kaip juokavo pašnekovas, Radvilų sriuba pasirodė karti ir neįprasta, tačiau paaiškėjo, kodėl. Tik XVIII amžiuje šį aukštuomenėje įprastą patiekalą – alaus sriubą – pakeitė kava.
„Radviliada“ – nėra vien tik muzikinis festivalis, nors iš dalies tai būtų paprasčiau. Johanas Sebastianas Bachas, Antonijus Vivaldis – šiam laikotarpiui tinka kone visa senoji klasikinė muzika. Bet mes susiduriame su kita problema: įsivaizduokime, kiek atlikėjų Lietuvoje, kuriuos galėtume pakviesti atvykti. Dėl šios priežastis festivalis – tarptautinis. Čia dalyvauja atlikėjų iš Latvijos, Estijos, yra apsilankę iš Baltarusijos“, – komentavo pašnekovas.
Festivalį R. Žirgulis planuoja ir organizuoja praktiškai vienas – jam netalkina specialiai festivaliui sukurta įstaiga ar didžiulė komanda užnugaryje. Tas, pašnekovo žodžiais, nėra lengva, bet entuziazmo netrūksta – juk jis dirba savo miestui.
Šįmet festivalio svečius stebino senosios muzikos ansamblio „Ars Antiqua Riga“ (Latvija), „FA Schola Ensemble“ (Estija) koncertai, pasirodymą surengė baroko muzikos orkestras Collegium Musicum Riga (Latvija) ir solistas Erikas Bosgraafas iš Nyderlandų.
Daugiausia, pašnekovo žodžiais, į festivalį renkasi kėdainiečių, tačiau atvyksta svečių ir iš kitų miestų. R. Žirgulis pasidžiaugė, kad, net ir pasibaigus jubiliejinei, 650-ajai, Kėdainių miesto gimtadienio šventei, tačiau tęsiantis „Radviliadai“, koncertuose Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje nestigo klausytojų. Netrūksta ir ištikimų klausytojų, kurie nepraleidžia nė vieno festivalio renginio.
Renginiai, nepalikę abejingų
Kėdainių krašto muziejaus direktorius pasidžiaugė, jog pavyko įtikinti naujai besiformuojančio teatro „Table talk“ komandą, neseniai pristačiusią pirmąją premjerą: režisierę Eriką Usevičiūtę, režisierės asistentą, aktorių Paul Attmere, choreografę aktorę Ritą Rudokaitę-Stanišauskienę bei savanorių koordinatorę, aktorę Aistę Dubinkaitę-Stankevičienę, sukurti muzikinį objektų judesio spektaklį „Ko nesusapnavo Radvilos. Sugrįžimų ratas“.
Ne tik profesionalūs aktoriai, bet ir kone pusšimtis vietos gyventojų: nuo vaikų iki valstybės tarnautojų, kartu sukūrė įspūdingą reginį, stebėti kurį rinkosi miesto ir rajono žmonės. Bažnyčioje praktiškai neliko tuščių vietų.
Neįprastas, tačiau ne mažiau įspūdingas duetas – pusbroliai Marius Dominykas Sakavičius (violančelė) ir Saulius Sakavičiaus (elektronika), žiūrovams pristatęs klasikinės ir elektronikos muzikos koncertą su šviesų efektais „Radvilos.eleKtRONIKOS“.
„Labai paprasta būti dabartyje, ėjimas į praeitį nėra lengva. Galbūt šis, kad ir sunkus darbas, turi įtakos žmonių supratimui, skoniui, gyvenimo būdui. Galbūt tie, kurie ateina, dalyvauja koncertuose, nebebus paviršutiniški. Labai tikiuosi to“, – kalbėjo R. Žirgulis.
