J.L.Godard'as laikomas vienu įtakingiausių XX a. kino kūrėjų. Jis išgarsėjo kaip septintojo dešimtmečio prancūzų Naujosios bangos kino judėjimo pradininkas ir buvo ryškiausia pokario prancūzų kinomatografo figūra.
J.L. Godard’as atmetė daug kino filmo kūrimo stereotipų, įtvirtino naują kino estetiką, vienas pirmųjų pradėjo eksperimentuoti su videotechnika.
Daugelis 7-ojo dešimtmečio jo filmų „Mažasis kareivis“ („Le Petit Soldat“), 1960 m., rodytas nuo 1963 m.; „Gyventi savo gyvenimą“ („Vivre sa vie“), 1962 m.; „Panieka“ („Le Mépris“) pagal A. Moraviją, 1963 m.; „Išprotėjęs Pjero“ („Pierrot le Fou“), 1965 m.; „Kinė“ („La Chinoise“), 1967 m., pelniusi Venecijos kino festivalio prizą, nufilmuoti natūroje. Jiems būdingas trūkčiojantis montažas, į koliažą dėliojamos kitų režisierių filmų citatos, maištingi jauni herojai.
Berlyno kino festivalio prizu apdovanotoje jo fantastinėje antiutopijoje „Alfavilis“ („Alphaville“) pagal P. Eluard’ą (1965 m) kritikuojamas totalitarizmas ir technokratija, filme „Savaitgalis“ („Week-End“, 1967 m.) – vartotojiška visuomenė.
Filme „Vyriška-moteriška giminė“ („Masculin-Féminin“, 1966 m.) kūrėjas kėlė socialines ir politines problemas. 1968 m. J.L. Godard’as aktyviai dalyvavo studentų streikuose, 7 dešimtmečio pabaigoje–8 dešimtmetyje kūrė propagandinius politinius filmus. Vėlesniuose filmuose („Aistra“ / „Passion“, 1982 m.; „Vardas – Karmen“ / „Prénom Carmen“, 1983 m., Venecijos kino festivalio prizas; „Naujoji banga“ / „Nouvelle Vague“, 1990 m.; „Meilės pašlovinimas“ /„Éloge de l’amour“, 2001 m.) kritiškai apmąstoma kino meno prasmė, filmų kūrimo principai.
Nuo 1989-ųjų menininkas kūrė dokumentinių filmų ciklą apie kiną „Kino istorija(os)“ („Histoire(s) du cinéma“), sukūrė dokumentinį filmą „JLG / JLG – autoportretas gruodį“(„JLG / JLG – autoportrait de décembre“, 1995 m.).
Šio amžiaus 1–2 dešimtmetyje J.L. Godard’as sukūrė filmus „Mūsų muzika“ („Notre musique“, 2004 m.), „Filmas socializmas“ („Film socialisme“, 2010 m., Lietuvoje rodytas pavadinimu „Socializmas“), „Sudie, kalba“ („Adieu au langage“, 2014 m., Kanų festivalio prizas), „Vaizdų knyga“ („Le livre d’image“, 2018 m., Kanų festivalio prizas).
1982 metais jam skirtas Venecijos kino festivalio prizas už visą kūrybą, 2011-aisiais – Garbės „Oskaras“.
Pasak velionio šeimos, oficialios laidotuvių ceremonijos nebus, J.L. Godard’o palaikai bus kremuoti.