Šįsyk ir toliau kviečiame žiūrovus permąstyti įprastą kino žiūrėjimo ritualą ir pasinerti į kelionę per skirtingas kinematografines ir urbanistines Vilniaus istorijas. Antroji tarptautinio simpoziumo „Erdvės politika“ filmų peržiūra vyks Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir ją supančiame parke.
Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė ir ją supantis parkas yra įspūdingas carinės architektūros ansamblis. Pirmaisiais veikimo metais ligoninei vadovavo humanistinių pažiūrų psichiatras iš Ukrainos Nikolajus Krainskis. Šiandien istorikų žaismingai vadinamas „Vilniaus Freudu“, nes jis plėtojo nestandartines gydymo praktikas, tokias kaip darbo terapijos programą ligoninės parko soduose. Jam atsistatydinus, ligoninėje ėmė dominuoti protekcionizmas ir griežtesnis režimas, tad pacientai tapo gerokai labiau izoliuoti nuo visuomenės. Tokia institucija šiose patalpose veikė iki pirmojo karo pradžios. Nuo to laiko beveik 50 metų šis pastatų ansamblis buvo naudojamas lenkų, vokiečių, sovietų kariuomenių. Tik 1961 m. čia buvo atkurta pirminė pastato paskirtis ir sovietmečiu ligoninė tapo didžiausia psichiatrine įstaiga Lietuvos teritorijoje, vieniems tapusi gijimo, kitiems – įkalinimo už rezistencines idėjas ar slėpimosi nuo tarybinės sistemos vieta.
Šiuo metu dalyje ansamblio patalpų vėl veikia viena didžiausia ir plačiausią paslaugų spektrą teikianti psichikos sveikatos priežiūros įstaiga Lietuvoje – Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė, kuri jau aiškiai brėžia liniją tarp praeities ir dabarties siekdama atitikti moderniausius gydymo standartus ir atsiverti platesnei visuomenei. Taigi, kviesdami žiūrovus į ligoninės teritoriją, mes taip pat norime peržengti vyraujančias stigmas iš praeities ir paskatinti drąsiau kalbėtis apie psichikos sveikatą. Tikėdami, jog psichiniai ir emociniai susirgimai dažnai yra ir įtampų visuomenėje atspindys, o kova už savo būvį ir namus labai dažnai tampa tokio emocinio perkaitimo dalimi, šio filmo peržiūra kviečiame kartu įsivaizduoti, kaip visuomenėje galime puoselėti darnų sugyvenimą ir sveiką tarpusavio rūpestį. Prieš filmą žiūrovai bus kviečiami į ekskursiją, kurios metu galės išsamiau susipažinti su ligoninės ansamblio architektūra, urbanistine aplinka ir šios vietos istorija.
Šioje ypatingoje vietoje kviečiame žiūrėti Berlyno kino festivalyje „Auksiniu lokiu“ apdovanotą filmą „Alkarasas”, kuriame pasakojama apie persikus auginančią šeimą ir iškilusią grėsmę jų ūkiui. Pasak filmų programos kuratorės Mantės Valiūnaitės, „katalonietė režisierė Carla Simón išlieka ištikima realizmui, prisodrintam tikrų ir gyvybingų emocijų, kurias įtaigiai perteikia neprofesionalūs aktoriai. Atrodo, kad filme kameros judesius padiktuoja ne griežtas siužetas, bet pati erdvė ir veikėjų santykis su ja. Jautrumas erdvei režisierei svarbus apmąstant gilias šaknis turinčią žemdirbystę, kuri gerbia ir tausoja žemę.“
