Kernavės archeologinės vietovės valdymo planas rengti jau pradėtas. Vilniaus istorinio centro valdymo planą planuojama pradėti rengti artimiausiu metu.
„Tokia situacija, kokia buvo iki šiol, nebegali tęstis visų pirma dėl to, kad valdymo planai yra privaloma UNESCO dalis. Be to, būtent valdymo planai padeda suteikti deramą reikšmę UNESCO paveldo objektams miestų ekosistemoje, todėl į juos žvelgiame ne kaip į biurokratinę kliūtį, o kaip į didelę galimybę“, – pranešime cituojamas S. Kairys.
Kaip informavo ministerija, valdymo planai leis sutelkti valstybines institucijas, savivaldybes, nevyriausybines organizacijas, bendruomenes bendram vertybės išsaugojimui. Planuose turi būti įvertintos pagrindinės grėsmės, kylančios vertybei dėl socialinių, ekonominių, aplinkos ar kitų veiksnių, suformuota jų valdymo strategija.
Pradedamu rengti Kernavės archeologinės vietovės valdymo planu siekiama užtikrinti veiksmingą, darnų valdymą, išsaugant jos vertę.
Parengti valdymo planą iki 2023 metų trečio ketvirčio pavesta Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijai.
Vilniaus istorinio centro valdymo planas turi būti parengtas iki 2023 metų galo, BNS informavo „Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra“.
Rengiant šį planą bendradarbiaus Kultūros ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė ir „Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra“, pastaroji užsiims plano rengimo koordinavimo ir organizavimo darbais.
UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje valdymo planai turi atitikti Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo konvencijos ir jos įgyvendinimo gairių nuostatas.
Lietuvoje yra keturios išskirtinę visuotinę vertę turinčios vertybės, įrašytos į Pasaulio paveldo sąrašą: Vilniaus istorinis centras, Kuršių nerija, Kernavės archeologinė vietovė, Struvės geodezinio lanko punktas.
Parengti valdymo planus visoms keturioms vertybėms numatoma iki 2024 metų.
Patvirtinti valdymo planai privalomi visoms į Pasaulio paveldo sąrašą įrašytoms vertybėms, tačiau iki šiol nė viena jų Lietuvoje tokio plano neturėjo.
