Statistikos departamento duomenimis, per pirmąjį 2022 metų pusmetį Kauno miesto apgyvendinimo įstaigos sulaukė 134 478 svečių. Palyginti su 2021 metų tuo pačiu laikotarpiu, kai turizmo veikla buvo gerokai suvaržyta dėl koronaviruso pandemijos ar apskritai nevyko, svečių padaugėjo įspūdingai – net 262 proc.
Tačiau palyginus turistų srautus su jų skaičiais Kaune prieš koronaviruso pandemiją, padėtis atrodo kiek mažiau įspūdinga. Vis dėlto viliamasi, kad turistų šiemet dar atvyks.
– Kuo labiausiai domėjosi šiemet Kaune apsilankę užsieniečiai? – „Laikinoji sostinė“ paklausė istoriko ir gido, KEKS2022 programos „Modernizmas ateičiai“ koordinatoriaus Žilvino Rinkšelio.
– Neabejoju, kad jei Kaunas nebūtų buvęs šiemet paskelbtas Europos kultūros sostine, užsienio turistų būtų buvę dar mažiau. Labiausiai tai lemia geopolitinė situacija. Vis dėlto komunikacija padarė teigiamą darbą ir dalis žmonių, nepaisydami šalia Ukrainoje vykstančio karo, ryžosi pasiekti Kauną.
Remdamasis ekskursijų, kurias tenka vesti užsieniečiams, taip pat žurnalistų, kurie atvyksta į Kauną, žodžiais, galiu patvirtinti, kad daugumą jų labiausiai domina miesto architektūra ir, be abejo, Kauno modernizmas.
– Panašu, kad Kauną, kaip modernizmo architektūros miestą, pagaliau atrado ne tik užsieniečiai, bet ir patys kauniečiai?
– Mano vertinimu, reikšmingiausias lūžis kauniečių sąmonėje įvyko 2015 metais, kai Kauno modernizmo architektūrai UNESCO suteikė Europos paveldo ženklą bei prasidėjo oficialūs žygiai, kad miesto modernistinės architektūros pastatai būtų įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Neatsitiktinai ir viena reikšmingiausių 2017 metais prasidėjusio „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ projekto programų buvo skirta Kauno modernizmui. Šiuo metu susidomėjimas Kauno modernizmo architektūra iš tiesų labai didelis.
– Tenka sutikti nemažai žmonių, kurie išvydę art deco stiliaus baldus, indus, pamatę pastatų detales, susirūpina, kad daug ką kadaise išmetė, išdalijo. Kokios dar vertybės slypi Kaune, kurių galbūt dabar nepastebime, o vėliau gailėsimės sunaikinę?
– Kol kas labai skeptiškai žiūrime į pokarinę, sovietinio laikotarpio architektūrą, dalies vertingesnių objektų jau ir netekome. Galima sakyti, kad būtent sovietmečiu Kaune atsirado tikrojo vėlyvojo bauhauzo stiliaus pastatų.
Ryškiausias pavyzdys, kuris dabar jau yra ir saugomas paveldo objektas, – sovietmečiu pastatytas KTU studentų miestelis.
Kaune buvo ir daugiau savitos miestietiškos kultūros vietų, kurios laukinio kapitalizmo sąlygomis dėl itin dinamiškos aplinkos, deja, nebeišliko. Taip netekome „Trijų mergelių“ pastato, „Merkurijaus“, kitų statinių, kuriuos tiesiog sumalė to meto mėsmalė.
– Galima sakyti, kad vis dar nemadinga matyti sovietmečio architektūros išliekamąją vertę?
– Mano nuomone, vertinga architektūra neturi ideologijos. Pamažu atsiranda iniciatyvų pervertinti ir to meto statinius, juos interpretuoti. Kaip iš pradžių dėl modernizmo, taip dabar ir dėl sovietmečio pastatų tai dar nėra plačiai paplitęs reiškinys.
Vis dėlto pastebiu, kad užsienio svečiams ne tiek įdomus pats Kauno modernizmas, kiek jo savitumas – tai tautiškumo, nacionalinės kultūros reprezentacija architektūroje. Gali būti, kad panašiai nutiks ir su sovietmečio paveldu.
– Norite pasakyti, kad Kauno modernizmas yra kitoks negu, pavyzdžiui, Vokietijos ar Prancūzijos?
– Taip, kitoks. Kauno modernizmas yra itin monumentalus, neturi tam metui būdingo grakštumo, avangardizmo.
Architektūra yra ir visuomenės veidrodis – žmonių skonio, supratimo, tvyrojusios atmosferos. Dauguma Kaune tuo metu statytų pastatų tarsi siekė pabrėžti stabilumą, kurio galbūt trūko dėl geopolitinės padėties, išreiškė didingumą, net pompastiką. To, matyt, norėjosi to meto visuomenei.
– Žvelgiant į šiuo metu Kaune statomus pastatus, kokią visuomenę architektūros veidrodyje regite? Ar nebus mums gėda po 100 metų?
– Gilindamasis į architektūros istoriją, pastebiu, kad daugiausia visuomenės reakcijų sulaukę pastatai ir šiandien mums kelia daugiausia emocijų. Pavyzdžiui, tuo metu, kai buvo statomas centrinio pašto pastatas, taip pat netrūko diskusijų bei kritikos. Šiuo metu tai statinys, kuriuo didžiuojamės.
Architektūrą geriausiai palikti vertinti laikui. Dabar labai populiaru sukelti emocingas diskusijas apie dar net nepabaigtus projektus. Reikėtų vertinti tik tuomet, kai objektas galutinai užbaigiamas, o gal net ir dar vėliau – kai pradedamas naudoti, atranda savo paskirtį.
– Prakalbome apie Kauno centrinio pašto pastatą, kuris ilgai buvo netvarkomas. Esate vienas grupės, kuri priešinosi pastato pardavimo idėjoms, iniciatorių, tačiau pastatas vis dar nepradėtas tvarkyti.
– Tokie procesai trunka ilgai, bet džiugu, kad judama į priekį. Pavyko pasiekti, kad pastatas taptų valstybės rūpesčiu, todėl tikiu, kad juo bus iš tiesų deramai pasirūpinta.
Džiugu kad KEKS2022 komandai pavyko pasiekti, kad pastate šiemet galėtų vykti įvairi veikla, duris atvertų dėmesio susilaukusios parodos. Tai parodė, koks pastatas vertingas ir tinkamas panašiai veiklai.
Tikėjimą, kad pastatas gali atgyti ir būti reikalingas, sustiprino ir didelis lankytojų dėmesys. Nemaža dalis žmonių atėjo ne tik į parodas, bet ir apžiūrėti pačio pašto.
– Kaip manote, ko trūksta Kaunui, kad priviliotume daugiau užsienio turistų?
– Mano vertinimu, netrūksta nieko. Atvirkščiai, dažniausiai užsieniečiai, apsilankę Kaune ir susipažinę su jo istorija, lieka sužavėti.
– O ko jūs pats pasigendate Kaune?
– Man labiausiai trūksta platesnių diskusijų dėl didesnių projektų. Norėtųsi, kad būtų įsiklausoma į daugiau nuomonių, kad atsirastų bendri sprendimai, kuriuos priimant dalyvautų savo srities specialistai, ekspertai. Norėtųsi, kad išmoktume diskutuoti prieš projektų pradžią, o ne tuomet, kai jau šaukštai po pietų.
