Vienos valandos koncerte daugiau nei šešiasdešimčia varpų skambins 55 savanoriai muzikantai – tokio miesto varpų koncerto Vilnius dar niekada negirdėjo, o katalikų ir evangelikų liuteronų bažnyčių bei stačiatikių cerkvių varpai dar niekada kartu neskambėjo. Varpų koncertas reikšmingas įvykis miestui, prisimenamas ne vienerius metus, ir paliekantis neišdildomą įspūdį ne tik jo klausytojams, bet ir tiems, kurie turėjo ypatingą privilegiją skambinti varpais. Šį išskirtinį ir nemokamą koncertą Vilniui 700-ojo jubiliejaus proga dovanoja „Gera muzika gyvai“.
Atgimsta Vilniaus varpai
Į Vilnių atvykęs rugpjūčio 25 d. L. Barberis pradėjo ilgą varpų koncerto pasiruošimo procesą. Pirmiausiai maestro apžiūri iš anksto atrinktas bažnyčias ir patvirtina galutinį jų sąrašą atsižvelgęs ne tik į varpinių vietą senamiestyje, bet ir varpų būklę – susipažįsta su kiekvienu varpu, jį apžiūri ir koncertui atjungia nuo automatinio valdymo. Šio varpų koncerto nereikėtų painioti su karilionų muzika, nes varpais yra skambinama mechaniškai, t.y. rankomis. L. Barberis varpus prikelia suskambėti naujai, taip, kaip jie skambėjo nuo seniausių laikų (ši tradicija vis dar išlaikyta stačiatikių cerkvėse).
L. Barberis garsą supranta kaip galingą socialinės transformacijos įrankį, kuris suvienija miestą ir jo žmones bei kuria bendrystės jausmą, tad į koncerto atlikimą maestro visada įtraukia vietos bendruomenę. Atrinkti savanoriai muzikantai tampa varpininkais, kurie išklausę teorinę mokymų dalį pereina prie praktinių repeticijų. Lygiagrečiai varpų tiriamajam darbui ir edukacinei veiklai maestro ruošia muzikinę kompoziciją, kuri kaskart vis kitokia, parašyta konkrečiam miestui ir jo žmonėms L. Barberis kurdamas miesto skambesį leidžia atrasti dar negirdėtą klausymosi potyrį. Maestro koncertai sujungia dangų ir žemę, jie tarsi tiltas tarp kasdienybės ir dvasingumo, o sklindantis varpų garsas kuria naujas erdves mieste bei kiekvieno širdyje.
Naujai suskambėjęs jaunas Vilnius
Miesto varpų koncertui reikalinga dėmesinga tyla, kad klausytojai galėtų ne tik patirti, bet ir išgyventi garsą. Vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami vaikštant senamiesčio gatvėmis klausytis varpų muzikos, sutelkti dėmesį į varpų gaudesį, bet pastebėti skirtingus ataidinčius garsus, sekti jų pėdsakais siauromis gatvėmis ir prisiminti savo miesto istoriją bei iš naujo jį atrasti – juk varpų skambesys, šalia visos kitos simbolikos, yra ir atgimimo simbolis, o Vilnius, švenčiantis 700-ąjį jubiliejų, yra jaunas, energingas ir kuriantis miestas, kurio istorija prasidėjo nuo staugiančio Geležinio Vilko garso, ir garsas apie Vilnių plačiai pasklido.
Maestro L. Barberis – išskirtinis pasaulio varpininkas
Llorenco Barberio (g. 1948) veiklos spektras platus bei spalvingas kaip ir pati jo asmenybė: kompozitorius, rašytojas, akademikas, mokytojas, muzikantas, muzikologas, sukūręs muzikos instrumentą (kilnojama varpinė).
Aktyviai kuriantis nuo 1980 m. jis pasitelkia improvizaciją, įvairiausius garso šaltinius ir, žinoma, varpus, kurdamas daugialokalią muziką (angl. plurifocal music), kurioje miestas tampa ne tik koncerto erdve, tačiau ir pačiu orkestru, o muzikos instrumentais – gyvi ir negyvi objektai visame mieste.
L. Barberis yra sukaupęs daugiau nei 30 metų patirtį kuriant ir atliekant varpų koncertus, kurių surengė daugiau nei 300, ir yra pripažintas bei vertinamas visame pasaulyje. Jo koncertų sąraše Europos kultūros sostinės atidaromieji bei uždaromieji koncertai Lisabonoje (1994 m.), Kopenhagoje (1996 m.) ir Stokholme (1998 m.), UNESCO Pasaulio paveldo nominacijos ceremonijos Zalcburgo (1997 m.) ir Kito (2018 m.) miestams.
Nuo 1999 m. L. Barberis bendradarbiauja su dainininke ir etnomuzikologe Montserrat Palacios, miesto varpų koncerto muzikos vadove, kuri atlieka varpų analizę, paaiškina kompoziciją vietiniams muzikantams, vadovauja teorinėms paskaitoms ir praktinėms repeticijoms varpinėse. M. Palacios, ilgametė maestro bendražygė, kartu atvyko ir į Vilnių.
L. Barberio koncertai vyko daugiau nei 50 šalių, iš kurių paminėtini Popiežiaus Jono Pauliaus II kvietimu 1999 m. surengtas 100 Romos bažnyčių varpų koncertas (kartu su Montserrat Palacios), 2013 m. toks pat skaičius varpų kartu su 2 m. diametro barškučiu skambėjo koncerte Morelijoje (Meksika). Savo koncertuose jungdamas įvairiausius, dažnai netikėtus, garso šaltinius, maestro savo muzika kuria bendrystę ir tarp skirtingų religijų – 2020 m. La Palmoje, Ispanijoje savo kompozicijoje „Dangus atsivers“ (isp. Se Abriran los Cielos) jis koncerte sujungė trijų pagrindinių monoteistinių religijų garsus: krikščioniškus varpus, musulmonų mečečių muedzinus ir hebrajų ragus šofarus.
Maestro koncertai kaskart vis kitokie, įvairūs, o kartais ir itin netikėti bei įspūdingi. „Garso apeigos, utopinis miesto koncertas“ (angl. Sound Rites, a Utopian City Concert), skirtas 5 muedzinams, vaikų chorui ir varpams, įtraukas į Gineso rekordų knygą už išskirtinumą bei grožį (Roterdamas, 2017 m.), ir tai ne vienintelis L. Barberio rekordas – 2018 m. kūrinys „Mes esame kūnas, mes esame ugnis, mes esame garsas“ (Som Cos, Som Foc y Som So) pelnė Gineso rekordą kaip didžiausias perkusijos muzikos kūrinys, kurį atliko daugiau nei 20 000 muzikantų.
Koncertas yra Vilniaus 700-ojo jubiliejaus programos dalis.
