Tam technologijų kompanija „Huawei“ kartu su Lietuvos gamtą fiksuojančiu garso operatoriumi Vidmantu Blažiu ir muzikos atlikėju bei prodiuseriu Adu Gecevičiumi pristatė unikalų garsovaizdį (angl. soundscape). Jame – per 30 unikalių Lietuvos miškuose, giriose ir raistuose įrašytų paukščių balsų bei aplinkos gamtos garsų, kurie padės atsipalaiduoti ir pabėgti nuo kasdienybės triukšmo.
Su 10 minučių muzikinį kūrinį pristačiusiu atlikėju, muzikos kūrėju bei prodiuseriu Adu Gecevičiumi kalbėjomės apie tai, kaip per paskutinį dešimtmetį pasikeitė visa muzikos industrija, ar lengva kurti muziką šiandien, ar populiari yra gamtos garsų muzika bei koks belaidžių ausinių išskirtinumas yra svarbiausias.
– Kaip muzikos industrija ir jos supratimas pasikeitė per pastaruosius 10 metų ir kurie pokyčiai – kertiniai?
– Per pastaruosius 10 metų muzikos industrija iš tikrųjų juntamai keitėsi. Dabar viskas yra labiau pasiekiama. Internetas, muzikos klausymosi platformos labai stipriai prisidėjo prie muzikos sklaidos, bet tuo pačiu – ir prie muzikos kiekybės. Anksčiau, pavyzdžiui, prieš 40 metų, kai kokia nors grupė išleisdavo albumą – visi metus jo laukdavo, o dabar per vieną dieną platformoje „Spotify“ įkeliama per 60 tūkst. naujų dainų.
Tokie pokyčiai neabejotinai keičia ir pačią muzikos industriją. Dabar atlikėjas uždirba jau nebe iš albumų ar jų pardavimų, o būtent iš socialinių tinklų, gausios sklaidos ir iš koncertų, į kuriuos surenka žmones per tuos pačius socialinius tinklus. Kita vertus, vartotojai turi kur kas didesnę muzikos pasiūlą.
– Ko, jūsų nuomone, žmonės muzikoje ieško šiandien? Kas – populiariausia?
– Manau, kad ieško savęs, bet per muziką, kurią kuria kiti. Taip pat – kokybės ir originalumo. Kita vertus, šiandien vis dar daug atvejų, kai muzika turi atlikti kažkokią funkciją. Pavyzdžiui, prireikia foninės muzikos. Juk negalime kaip foninės muzikos, norėdami susikaupti, užsidėti juodojo metalo, nes tokiu atveju muzika tiesiog neatlieka savo funkcijos. Arba per vestuves didžėjai juk leidžia tik tam tikras dainas, o ne visą savo repertuarą.
Kitur vėl kitaip. Todėl muzika vienam yra tiesiog fonas einant į darbą, o kitam – dalykas, kuris yra aukščiau kasdienybės, į kurį gali pasinerti ir pabūti su pačiu savimi per muziką.
– Ar lengva kurti muziką šiandien? Kokie iššūkiai bei kokie patogumai, kurių, galbūt, nebuvo anksčiau?
– Pagrindinis patogumas yra tas, kad šiandien muziką kurti gali kiekvienas, turėdamas vos išmanųjį telefoną ar nešiojamą kompiuterį. Bet todėl ir tos muzikos srautas bei sugebėjimas atsirinkti šiais laikais tampa iššūkiu. Anksčiau džiaugdavaisi, jei gaudavai kokį nors naują muzikos įrašą ar turėdavai galimybę apsilankyti tikroje įrašų studijoje. O šiandien įrašų studija gali tilpti, pavyzdžiui, į kuprinę, kaip nešiojamas kompiuteris ir gera garso plokštė.
Kažkam panašaus septyniasdešimtaisiais metais reikėjo viso sunkvežimio, kad galėtų žmonės įrašinėti dainas. Dabar dažnai daug kas viską turi ir tiesiog nevertina. Šiandien laisvai galima padaryti puikią dainą, tiesiog atsisėdus miške su gitara ir išleisti tai pasauliniu lygiu. Ir šiais laikais tai gali praktiškai kiekvienas.
– Kaip manote, ar verta bent kartais klausytis ramesnės, atpalaiduojančios ar miško garsų muzikos?
– Tikrai verta. Ypač, jeigu aplinkui yra didelis stresas ir patiriamas emocinis nuovargis. Manau, kad tokia muzika gali grąžinti klausytojui pusiausvyrą. Todėl jeigu darbe juntamas nuolatinis stresas ir tampa sunku atsipalaiduoti, ramesnė, atpalaiduojanti ar miško garsų muzika bent tam tikra prasme gali tapti tarsi vaistas.
– Ar natūralių garsų muzika vis dar populiari, ar kinta jos populiarumas?
– Tokia muzika visada buvo ir bus aktuali. Tai yra muzika, kuri atlieka tam tikrą funkciją, ir tos funkcijos tikrai reikia, nes gamtos garsų astronautai net kosmose klausosi, ilgėdamiesi Žemės ar norėdami į ją bent trumpam sugrįžti. Todėl tokios muzikos žmonėms visuomet reikėjo ir reikės. Ar tai muzika, kuri pretenduos į populiariosios muzikos topus? Ne, bet tai muzika, kurią verta turėti tarsi slaptame stalčiuje ir kartas nuo karto atsidaryti tam, kad galėtume pabėgti, atsipalaiduoti.
– Kaip dažnai naudojate belaides ausines ir kokiai veiklai – kalbėtis telefonu, muzikos klausymuisi?
– Belaidės ausinės man yra gyvenimo dalis, nes su jomis aš galiu būti produktyvesnis. O jei ausinės geros – tai labai gelbsti ir dirbant prie įrašų, ir, be abejo, šnekant telefonu ar turint laisvas rankas vairuojant. Aš be bevielių ausinių jau neįsivaizduoju savo gyvenimo. Man atrodo, kad šiandien, neturėdamas tokių ausinių, jausčiausi nepilnavertiškai. Tokios ausinės labai gerai apsaugo ir nuo miesto triukšmo. Kai turi ausines su triukšmo slopinimo funkcija, pastebi, kiek Vilnius yra triukšmingas.
– Ta funkcija praverčia, ar ne?
– Tai labai naudingas dalykas. Pastaruoju metu naudojausi naujomis „Huawei FreeBuds Pro 2“ belaidėmis ausinėmis. Skrydžių metu labai pravertė jų triukšmo slopinimo funkcija, kai norėdavau pailsėti, nes intensyvus grafikas išvargindavo. Triukšmo slopinimas nuostabus dalykas, kai reikia pamiegoti važiuojant iš koncerto.
Išgirsti naująjį muzikos kūrėjo Ado Gecevičiaus sukurtą garsovaizdį, kuriame skamba Vidmanto Blažio įrašyti autentiški Lietuvos gamtos garsai, galima čia:
