Senojoje piliavietėje vykusias jubiliejines iškilmes vainikavo originali Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) dovana: istorinėse erdvėse pakiliai nuskambėjusi teatralizuota miesto prie Danės upės įkūrimo istorijos rekonstrukcija – oratorija „Sakmė apie Mėmelburgą“.
Pagerbti kultūros šviesuliai
Pirmadienį po pietų istorinės piliavietės aikštėje susirinkę klaipėdiečiai pagerbė naujuosius miesto garbės piliečius, taip pat ir už išskirtinus nuopelnus garsinant Klaipėdos vardą Lietuvoje bei pasaulyje kultūros magistrų žiedais apdovanotus kūrėjus.
„Tapote magistrais ne dėl to, kad norėjote jais būti, ne jūsų rankos surado žiedus, žiedai surado jus. Jūsų kūryba, autentiškumas garsinant ir puoselėjant Klaipėdą ir buvo tas kelias į aukštumas“, – kalbėjo aukso žiedus su briliantais menininkams įteikęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Inscenizuotų literatūros vakarų autorė ir atlikėja V.Kochanskytė teigė, jog jai suteiktas kultūros magistro vardas liudija sudėtingą, bet garbingą Klaipėdos krašto istoriją, įkvepimo šaltinis naujiems sumanymams: „Esu dėkinga, kad pastebėta mano ilgametė bendrystė su Lietuvos bibliotekomis ir muziejais – mano kūryba neatsiejama nuo jų“.
Šiuolaikinės Klaipėdos kultūros simboliu tapęs originalių spektaklių ir performansų kūrėjas, atlikėjas, fotomenininkas B.Šarka žaismingai sveikino piliavietėje susirinkusią publiką: „Medikai sako, kad jaudintis sveika, tai nieko nekainuoja. Susijaudini ir toliau gyveni arba miršti. Klaipėda – toks svaigus, jaudulį keliantis vėjų miestas, kad mirti su jo vardu lūpose būtų tikra garbė“.
„Mano gyvenimas – ištisa kūryba, aranžavimas, padedu jauniesiems atlikėjams, nedirbau tik vaikų darželiuose, globos namuose, galėčiau būti gamtosaugininku“, – kalbėjo džiazo S. Šiaučiulis, kartais atsikvepiantis su meškere rankose Minijos platumos arba Kuršių marios, kur gali žiūrėti į vandenį be paliovos.
Nusilenkė sportininkui ir vienuoliui
Menininkams įteiktos Klaipėdos piliavietėje per kasinėjimus archeologų atrasto XVI amžiaus aukso žiedo su briliantais kopijos, pagamintos juvelyro Vido Bizausko. Manoma, kad tarp pilies mūro plytų įsprausta brangenybė priklausė aukšto rango didikui, gal net Kryžiuočių ordino magistrui.
Tuo iškilmės piliavietėje nesibaigė – V.Grubliauskas Klaipėdos garbės piliečio regalijas už išskirtinius nupelnus įteikė uostamiestyje gimusiems ir augusiems M.Paulauskui, pranciškonų vienuoliui S. B. Jurčiui.
„Esu sujaudintas net labiau nei prieš rungtynes. Džiaugiuosi vėl būdamas prie jūros. Kai 1962 metais išvykau į Kauną, pasiilgęs vėjo, šlapdribos, specialiai atvažiuodavau į Klaipėdą įkvėpti gaivus oro. Čia įgijau pagrindus, kurie man padėjo statyti savo gyvenimo pilį. Ačiū, kad nepamiršote manęs“, – kalbėjo olimpinis, dukart pasaulio ir keturis kartus Europos vyrų krepšinio turnyrų čempionas M. Paulauskas.
Brolis pranciškonas S. B. Jurčys Klaipėdoje organizuoja masinius „Vilties“ bėgimus, skirtus sunkiomis ligomis sergantiems žmonėms paremti. Jo dėka prie Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios įkurtas onkologijos centras teikia dvasines ir psichosocialines paslaugas sergantiems vėžiu ir jų šeimos. Čia įkurta Kultūrų diasporos centro meno galerija – „Galerija 1252“, Jurgio Pabrėžos sensorinis sodas bei rožynas.
„Esu pamalonintas ir įvertintas. Klaipėdos garbės piliečio vardas – tai aukščiausias mano veiklos įvertinimas. Džiaugiuosi išskirtinumu, prisipažįstu, nieko nedariau dvasiniam ar socialiniam pripažinimui pelnyti, esu tik mažesnysis brolis“, – savo nuopelnų nesureikšmino B.S. Jurčys.
Pranciškonai sukūrė oratoriją
Klaipėdos įkūrimo data laikoma 1252 metų rugpjūčio 1-oji – būtent tada parašais sutvirtintas Kuršo vyskupo, pranciškonų vienuolio Heinricho iš Liucelburgo ir Vokiečių ordino didžiojo magistro vietininko Livonijoje Eberhardo iš Zaino susitarimas statydinti medinę pilį, steigti miestą toje vietoje, kur Danė įteka į Kuršių marias.
Manyta, kad marios – vokiečių Mėmeliu vadinto Nemuno žiotys, todėl pilis ir šalia jo besikuriantis miestas pavadinti Mėmelburgu. Šiam įvykiui paminėti KVMT su partneriais parengė teatralizuotą programą – pakartota vyskupo Heinricho ir pranciškonų kelionė senosios Klaipėdos piliavietės link.
Teatralizuotose eitynėse dalyvavo šiuo metu Klaipėdoje reziduojantys broliai pranciškonai, KVMT artistai, bendruomenės nariai ir visi panorę prisijungti uostamiesčio gyventojai bei svečiai. Artėjant prie istorinės piliavietės, žygeiviams nuo pylimų atitarė Muzikinio teatro orkestro muzikantai.
Buvusios Mėmelburgo pilies vietoje įrengtoje scenoje miesto gimtadienį vainikavo premjera – oratorija „Sakmė apie Mėmelburgą“, sukurta kompozitoriaus, pranciškono pasauliečio Alvido Jeronimo Remesos OFS (libreto autorius S. B. Jurčys OFM).
Oratorijos finale Mėmelburgo įkūrėjo vyskupo Heinricho iš Liucelburgo testamentą perskaitė brolis pranciškonas Astijus Kungys OFM.
Romantiška įkūrimo versija
„Sakmė apie Mėmelburgą“ – septynių dalių su įžanga kūrinys simfoninio orkestro varinių pučiamųjų ir mušamųjų grupei, mišriam chorui, solistams (diskantas, sopranas, tenoras, baritonas), solo instrumentams – smuikui, violončelei, birbynei ir klavišiniam instrumentui. Tarp pagrindinių veikėjų – Kuršo vyskupas Heinrichas, pilies komtūras Eberhardas iš Zaino, Mėmelė.
„Mėmele – senovinis Nemuno pavadinimas, šiame kūrinyje įgavęs simbolinį moteriško prado pavidalą. Kurdami oratoriją nesiekėme laikytis istorinės Vakarų Lietuvos įvykių chronologijos – pateikiama žmogiškoji, suromantinta Klaipėdos miesto įkūrimo versija“, – pasakojo kompozitorius A.J. Remesa.
Vyskupas ir choras atlieka pasakotojų vaidmenį, atstovauja dangiškajam pradui. Tai idėjos skleidėjai, dvasiniai kerėtojai, stichijų valdovai, žinios nešėjai. Mėmelės ir Magistro susitikimas žymi pirmapradį etapą, žemės ir kūrėjo jungtį Ji – moteris, upė, gamta, meilė, o jis – karžygys, svajotojas, drąsos įsikūnijimas.
Sakmė apie vizionierių ryžtą
„Oratorija – lyg dviejų gyvasties formų susitikimas, pasišventimas būti kartu, kuriant ir statant savo meilės pilį – Klaipėdos miestą. Pagrindinė šios muzikinės-poetinės kompozicija apie miesto sukūrimą tema tampa vizijų drąsa, ryžtas ją įgyvendinti“, – giluminę „Sakmės apie Mėmelbrgą“ prasmę akcentavo teatralizuoto pastatymo vadovė klaipėdietė režisierė Rūta Bunikytė.
Pagrindinius vaidmenis atliko Valdas Kazlauskas (Vyskupas), Aurimas Raulinavičius (Magistras), Judita Butkytė-Komovienė (Mėmelė), kiti KVMT solistai bei choras (vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas). Oratorijos kostiumų dailininkė Vilija Šuklytė.
Epizodinį karo našlaičio vaidmenį atliko Klaipėdos berniukų ir jaunuolių choro „Gintarėlis“ narys Arijus Agurkis. Akompanavo KVMT simfoninio orkestro varinių pučiamųjų ir mušamųjų grupė (dirigentas ir muzikos vadovas Tomas Ambrozaitis). Solo partijas atliko Pranas Narušis (birbynė), Rasa Šimelionytė (smuikas), Margarita Filipova (violončelė).
