Parodoje – ypatingos patirtys
Iš Niujorko į Biržus atvykęs menininkas miesto šventės dalyviams atidarys instaliacijų, papildytų tapyba, parodą „Omeny“, kuri iki pat dabar pristatyta tik kartą, 2019-aisiais, Vilniuje, galerijoje „Vartai“.
„Tai – objektai, kurie akivaizdūs, bet kurių tapatybė gali keistis. Juose yra skulptūros elementų, tad juos galima vadinti skulptūromis, galima vadinti ir tapyba, mat juose itin ryškiai išreikštas tapybinis pradas.
Galima vadinti netgi instaliacija, nes objektai – skirtingų dalių visuma“, – būsimosios parodos kūrinius apibūdino menininkas.
Šie meniniai objektai, autoriaus žodžiais, nieko nesiūlo ir neįpareigoja: nei ideologiškai, nei naratyviškai, nei vaizdiškai.
A. Bareikis prisiminė, jog jis, besimokydamas Vilniaus dailės mokykloje, savo parodą tuomet atvežė ir seneliams, gyvenusiems vienkiemyje Klausučiuose.
„Senelis pasakė: „kada nors ateis laikas, kai parodą surengsi Biržų pilyje“. Ir tas įvyks – paroda atkeliauja į pilį. Mane su Biržais ir Niujorku sieja organiškas ryšys. Dėl šios priežasties remiu Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centrą, žinoma, Niujorko ir Biržų ryšį būtina nuosekliai stiprinti. Biržuose ateityje bus daug daugiau parodų iš Niujorko“, – neabejoja menininkas.
Kelis dešimtmečius Niujorke gyvenančio ir kuriančio A. Bareikio kūriniai – įprastai efektingo dydžio, yra aliuzijų į meno istoriją. Chaotiškose ryškiaspalvėse instaliacijose vaizduojamas yrančių objektų trapumas, šiuolaikinio pasaulio perversijos, baimės, nihilizmas, destrukcija. A. Bareikis lyginamas su žymiais grotesko, destrukcijos, vadinamąją „junk“ estetiką eksploatavusiais menininkais.
A. Bareikis yra vienas iš šiuolaikinių lietuvių menininkų, kuriems teko gyvai bendrauti su avangardinio kino kūrėju, kino kritiku, rašytoju ir poetu J. Meku. Regis, abu kūrėjus Niujorke dar labiau suartino meilė gimtajam Biržų kraštui (A. Bareikio mama gimė ir augo Klausučių kaime, Biržų rajone, kur vasaras leisdavo ir pats būsimasis menininkas).
Filmą įkvėpė pažintis su menininku
Į pažintį su avangardinio filmo pradininku, vienu garsiausių XX amžiaus menininkų J. Meku Biržų pilyje pakvies ir V. V. Landsbergis. Kaip pasakojo filmo „Jono Meko antologija“ autorius, dar 1990-aisiais, jam, kartu su kitais lietuviais Sakartvele studijuojant kino režisūrą, atsirado galimybė Niujorke aplankyti J. Meką ir studijuoti jo Antologijos filmų archyve.
Vasaros studijose dalyvavo ir patirties iš J. Meko sėmėsi keliolika lietuvių, tarp kurių šiuo metu kino pasaulyje puikiai žinomi kūrėjai: Arūnas Matelis, Audrius Stonys ir kiti.
„Grįžome sužavėti J. Meko asmenybės ir filmų, antra vertus, tapo aišku, kad Lietuvoje mažai kas žinojo apie šią išskirtinę asmenybę, išskyrus jo poetinius kūrinius „Semeniškių idiles“.
Kaip poetą J. Meką žinojo labiau, bet kokio jis lygio figūra pasauliniame modernaus, avangardinio kino kontekste, kad jis – naujojo Amerikos kino krikštatėvis – to nežinojo praktiškai niekas. Pamaniau, kad Lietuvai būtų pravartu tą pagaliau sužinoti.
Pradėjome nuo idėjos Užupyje kurti J. Meko kino centrą, tačiau supratau viena: būtina, jog žmonės pirmiausia sužinotų, kas tai per asmenybė, ir kodėl tokio centro reikia“, – prisiminė V. V. Lansdberis.
J. Meką V. V. Landsbergis aplankė dar porą kartų, kad pats menininkas papasakotų apie savo veiklą, kaip jis atsirado Amerikos naujajame kine, ką veikė su avangardinių eksperimentų bendražygiais – Salvadoru Dali, Johnu Lenonu, Yoko Ono bei antiakademinio-antimeninio judėjimo FLUXUS pradininku Jurgiu Mačiūnu.
Smagiai papasakotos J. Meko istorijos virto pirmuoju filmu „Jono Meko antologija“: jis – tarsi menininko biografija.
Vėliau pasirodė antrasis, tik jau kiek kitoks, kvailiojimų, žaidimų, nuotaikingų pasivaikščiojimų, kas buvo labai svarbi J. Meko gyvenimo dalis, filmas „Niujorkas mano šuo“.
Galiausiai abu filmai sujungti į vieną – naujoji versija „Jono Meko antologija“ šiuo metu, Lietuvoje minint J. Meko šimtmetį, ir pristatoma žiūrovams, būtent šis filmas atkeliaus ir į Biržus.
„Žmonės turi galimybę pasidžiaugti. Mano galva, mes turime, kad ir nedaug, bet pasaulinio lygio asmenybių, tad, galbūt, patiems lietuviams labai sveika išgyti nuo to, kad esą mes maži, o juk iš tiesų turime tokių garsių žmonių. J. Mekas paklojo pamatus naujoms meno tendencijoms, tradicijoms, tad buvo gana keista, kad menininkas Paryžiuje ar Japonijoje žinomas daug labiau nei Lietuvoje, mat tose šalyse sekamas naujojo meno pulsas, stiliai, bangos“, – apibendrino pašnekovas.
Fimo „Jono Meko antologija“ pristatymas, anot V. V. Landsbergio, taps proga dar kartą pabūti su J. Meku, išgirsti, kaip jis žaisdamas mokė svarbiausių gyvenime dalykų. Tai nebuvo kvailiojimai patys sau, tai labai stipri filosofija, artima dzenui, rytietiškajai kultūrai. Tai – kasdienybės gyvenimo džiaugsmas, suvokimas, jog esmė slypi mažuosiuose dalykuose. J. Mekas mokė kasdieną atrasti pajuokavimų, pasižaidimų, susitikimų su draugais. Jeigu tas užkratas suveiktų, manau, kad Lietuvoje būtų mažiau niūrumo, susipriešinimo.
Filme garsusis naujojo Amerikos kino pradininkas J. Mekas pasakoja savo biografiją, išdėsto kūrybinius kredo, požiūrį į avangardinį ir holivudinį kino meną, betarpiškose eseistinėse išpažintyse „kamerai“ mąsto apie amžinąsias žmogiškąsias vertybes.
Filme gausu paties J. Meko citatų, atspindinčių jo gyvenimo kelią bei kinematografinius ieškojimus. Kasdienybės žaidimai, juokai, muzikavimai, improvizacijos – filme galima patirti ir pamatytį šį Jono Meko asmenybės fenomeną, juolab tai vienas esminių J. Meko meninės (fluksiškos) saviraiškos būdų.
A. Bareikio instaliacijų paroda bus atidaryta jau šį penktadienį, rugpjūčio 5 d. 16 val. Biržų pilies rūmų Muziejaus parodų salėje.
Po parodos, 17 val., Biržų pilies arsenalo salėje poetas, publicistas, teatro ir kino režisierius, vaikų rašytojas Vytautas V. Landsbergis pristatys savo filmą „Jono Meko antologija“, po kurio abu kūrėjai dalysis prisiminimais ir įžvalgomis.
