„Turime tokių signalų, kad imant turistus iš užsienio šalių, jų srautas kritęs yra bemaž 70-čia procentų. Bet vasarą sunku visus skaičius vertinti iki galo, tam reikia sulaukti rudens, tada matysis toks tikrasis vaizdas“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras.
S. Kairys pripažino, kad situacijai įtakos galėjo turėti ir nesaugumo jausmas dėl Lietuvos kaimynės Rusijos agresijos Ukrainoje, jos retorikos. Vis dėlto, ministro teigimu, jau COVID-19 pandemijos situacija parodė, kad kultūros sektorius, ypač muziejai, nebegali „gyventi prisiminimais“, o turi persiorientuoti prisitaikant prie naujos realybės.
„Kaip tik tiems labiau, turbūt, ir pasiseks, kas naują realybę priims. Nes tiek kovidas, tiek karas, jis duoda savo poveikį“, – kalbėjo jis.
Anot ministro, Lietuva siekia nacionalinės kultūros sklaidos ir už šalies ribų, kad ji būtų girdima tarptautiniu mastu, o vienas tokios veiklos pavyzdžių – Prancūzijos patvirtinimas, kad 2024-aisiais ji skelbs Lietuvos kultūros sezoną.
S. Kairio nuomone, saugumo jausmą turistams turėtų sustiprinti ir kitų metų birželį Vilniuje planuojamas NATO viršūnių susitikimas.
„Tai yra tos temos, kurios skleidžia žinią, kad Lietuvoje yra saugu“, – svarstė jis.
Rusija vasario 24 dieną pradėjo pasaulio Vakarų pasipiktinimą sukėlusią karinę invaziją į Ukrainą, per kurią žuvo tūkstančiai žmonių, milijonai buvo priversti palikti savo namus.
Europos Sąjunga įvedė virtinę sankcijų Rusijai, šios pasipiktinimą, be kita ko, sukėlė draudimas tranzitu gabenti kai kurias prekes iš pagrindinės šalies dalies į eksklavą – Karaliaučiaus sritį. Po papildomų Europos Komisijos išaiškinimų, Lietuva nuo praėjusios savaitės atnaujino dalies rusiškų prekių tranzitą geležinkeliais.
