Studentė Lauryna Jakaitė, šokanti tautinius šokius, prie Kauno kolegijos kolektyvo „KauKas“ nusprendė prisijungti, nes liaudies šokiai jai artimi nuo mokyklos.
„Mane apima pasididžiavimo jausmas, kai apsivelku tautinius rūbus“, – sakė Lauryna.
Emilija Ambrazaitytė šoka Kauno technologijos universiteto (KTU) šokių kolektyve „Nemunas“. Pasak jos, tautiniai šokiai yra ne tik repeticijos ir koncertai, tai yra vieta, kur sutinkama draugų, o kartais net ir gyvenimo partnerių.
Jau 15 metų tautinius šokius šokanti studentė Emilija teigė, kad būtent šie šokiai skatina lietuviškos kultūros, papročių ir patriotiškumo puoselėjimą.
O štai Vytauto Didžiojo universiteto tautinių šokių kolektyvui „Žilvitis“ priklausanti Urtė Staniūtė atskleidė, kad tautinius šokius ėmė lankyti tėvų iniciatyva. „Tėvai paaiškino, kad niekas kitas neįskiepys tiek tautiškumo, meilės Lietuvai, kiek gali tautiniai šokiai“, – prisiminė mergina.
Šokėjos priklauso skirtingiems kolektyvams, tačiau visos tautinius šokius apibūdino kaip vienybės ir lietuviškumo simbolį. Vis dėlto, pasak kolektyvų vadovų, šio šokių žanro populiarumas mažėja.
Pritraukti labai sunku
Kauno „Santaros“ gimnazija džiaugiasi 32 metus gyvuojančiu tautinių šokių kolektyvu „Santariečiai“. Tačiau kolektyvo vadovas Kazimieras Kondratavičius teigė, kad moksleivių pritraukimas yra sudėtingas darbas.
„Neužtenka tiesiog pakabinti plakato su kvietimu prisijungti. Reikia pačiam eiti ir kviesti. Aš moksleiviams pristatau idėją, parodau, kad veiklos kolektyve bus daug.
Vėliau įjungiu filmuką apie tradicijas, „Santariečių“ kolektyvą, išmokau pirmą šokį, išsivežu į renginį. Viskas vyksta palaipsniui, nuolat galvojant apie moksleivio įsitraukimą ir išlaikymą čia“, – atviravo K.Kondratavičius.
Nors kolektyvo vadovas nesiskundžia šokėjų trūkumu, pasak jo, jaunus žmones reikia motyvuoti ir raginti imtis veiklos. Vadovas mano, kad susidomėjimas tautiniais šokiais yra kritęs, nes patys mokytojai nesistengia supažindinti ir pristatyti liaudies šokių idėjos.
Studentai vertina draugystę
KTU tautinių šokių ansamblio „Nemunas“ pirmininkas Tomas Paulavičius pastebėjo, kad susidomėjimas tautiniais šokiais neauga, o naujų narių įprastai prisijungia tik įstojus pirmakursiams.
Pasak T.Paulavičiaus, studentams tautiniai šokiai nebėra aktualūs, nes jie nebeskiria daug laiko pramogoms. Jauni žmonės yra labiau susikoncentravę į pinigus, karjerą, būsto įsigijimą.
Kadangi tautinių šokių kolektyvas „Nemunas“ gyvuoja nuo 1949 metų, pasak T.Paulavičiaus, jis turi labai daug tradicijų, jų laikymasis pagyvina repeticijas ir sustiprina ryšį tarp kolektyvo narių.
Net 35 metų šokių vadovės patirtį turinti Margarita Tomkevičiūtė pasakojo, kad tautinių šokių kolektyvuose buriasi labai nuoširdūs, bendraujantys žmonės, kuriems svarbi šeima ir tradicijos. „Nemune“ yra tokių studentų, kurių ir tėvai, ir seneliai lankė tautinių šokių kolektyvus.
M.Tomkevičiūtė pastebėjo, kad prieš 15 metų susidomėjimas tautiniais šokiais buvo didesnis. Tada atrankos į „Nemuno“ kolektyvą buvo griežtesnės nei šiuo metu. Naujų narių trūkumas paskatino priimti ir pradžiamokslius, ir ne taip profesionaliai šokančius tautinių šokių mėgėjus.
Pasak „Nemuno“ vadovės, jaunuoliams, visiškai neturintiems lietuvių liaudies šokių pagrindų, būtų sunku įsilieti į kolektyvą ir išmokti šokių.
Smagu, nes šokama poroje
Kauno kolegijos kolektyvo „KauKas“ vadovė Aušrinė Valantienė teigė, kad tautiniai šokiai nėra tokie patrauklūs, nes tai nėra populiarusis žanras. Šiuo metu galima rinktis iš begalės šokių stilių, todėl retas kuris jaunuolis atsigręžia į tradicijas.
Vis dėlto A.Valantienė pastebėjo, kad į tautinių šokių kolektyvą kolegijoje įprastai įsilieja tie, kurie ir mokykloje šoko šio stiliaus šokius.
Jaunam žmogui tautiniai šokiai gali pasirodyti smagūs, nes yra šokami poroje, taip pat labai jaučiamas bendrystės jausmas ir nėra konkurencijos.
A.Valantienė pasakojo, kad šventės ir koncertai vienija įvairius tautinių šokių kolektyvus. Per šventes šokėjai susipažįsta, susibendrauja, užsimezga draugystė, o ne varžytuvės tarp šokėjų.
Ateina ir tiesiog pažiūrėti
Norintys kartais pašokti lietuvių liaudies šokius neprivalo jungtis prie kolektyvo. Kauno miesto muziejus organizuoja tradicinių šokių vakarus. Pasak muziejininkės Lauros Lukenckienės, susirenka apie 100 įvairaus amžiaus lankytojų.
Nors pagrindą sudaro jauni lankytojai, L.Lukenckienė džiaugėsi, kad šokių vakaruose užsimezga draugystė tarp vyresnių šokėjų ir jaunimo.
L.Lukenckienė taip pat pastebėjo, kad įprastai lietuvių liaudies šokiai domina tuos, kurie matė pavyzdį vaikystėje ar kaimuose. Tai tampa tradicija, kurios nesinori pamiršti. O kartais žmonės ateina tiesiog pažiūrėti šokių ar paklausyti lietuvių liaudies dainų, taip norėdami prisiliesti prie tradicijų.
Muziejininkė atskleidė, kad dažniausiai apie šokių vakarus muziejuje žmonės sužino iš savo draugų, pažįstamų. Yra lankytojų, kurie šokių vakarus lanko jau kelerius metus.
Jaunimą šokti skatina tautiškumo jausmas
Giedrė Barkauskaitė, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto daktarė ir lektorė
„Pastebima, kad susidomėjimas tautiniais šokiais slopsta. Vis dėlto vaikai, kurie augo tautinių šokių apsuptyje, jaučia norą lankyti lietuvių liaudies šokius ir vyresniame amžiuje.
Studentai, vyresni šokėjai priklauso tautinių šokių kolektyvams, nes jie jaučia tautiškumo svarbą, supranta tautinio šokio idėją.
Šiuo metu Lietuvoje mažėja tautinių šokių kolektyvų, o apie naujai susikūrusius negirdėti. Siekiant išlaikyti tautinių šokių svarbą visuomenėje švietimo sistema turėtų išryškinti tautiškumo poreikį mokyklose.“
