Daugelį lietuvių sužavėjęs savo moderniai atliekamomis dainomis dzūkiška tarme, R. Kašėta pasakoja apie prigimtinės kultūros puoselėjimą kasdienybėje, kelius, parvedusius atgal į Dzūkijos kaimą ir dzūkiškos kultūros puoselėjimo pastangas.
100-je pirkioje įrašytas albumas
R. Kašėta sako, kad Dzūkija visada buvo jo tapatybės dalis. Iš Varėnos kilęs atlikėjas sako, kad vidinis šauksmas, palankiai sukritusios aplinkybės ir kaip pats sako – žmona, buvo tie lemiantys veiksniai, kurie po 20-ies metų klajonių po miestus ir tolimus kraštus, sugrąžino jį į Dzūkiją.
„Mano vaikystė prabėgo kaime, senajame kaime su visu dzūkišku pasauliu, aš nemačiau jo iš šono, aš jame tiesiog augau. Tai mano tapatybės dalis. Kiek vėliau, persikėlus į miestą, o po to ir keliaujant po užsienį, atsirado kažkoks ilgesys tai savo prigimtinei kultūrai. Taip ir parvedė keliai iki jos. Ir mano žmona, ji yra kultūros istorikė ir etnomuzikologė, tai per ją irgi daug visko atsivėrė. Ji būtent šį kraštą tyrinėja“, – savo unikalius priėjimus prie šaknų ir tapatybės paieškų vardija R. Kašėta.
Daugiau nei prieš pusmetį drauge su žmona Egle, dzūkų dainius iš triukšmingo ir skubančio Vilniaus persikraustė į šimtametę rastinę pirkią Krokšlio kaime, kurioje ir įrašė savo debiutinį albumą „Dzūkodelika“. Pats žodis „dzūkodelika“ anot Roko yra naujadaras, kuriuo jis norėjo įvardinti modernią dzūkų tarminę kūrybą.
„Žodis „dzūkodelika“, manau, kad labai gerai apibendrina modernią dzūkų tarminę kūrybą. Lig šiolei iki manęs nelabai kas kūrė dzūkų tarme, tai čia tarsi radosi naujas sub-žanras“, – tvirtina R. Kašėta.
Gyvenimas kaime turi savo prieskonių
Būgnu, kurį Rokas praminė „mėnulio“ vardu bei gitara atlikdamas savo kūrybos dzūkiškas dainas, atlikėjas kuria atskirus monospektaklius, kurie nestokojo originalumo ir auditorijos dėmesio. Jis pripažįsta, kad dėl savo išskirtinio muzikinio žanro, jis sulaukia daug ir pozityvaus grįžtamojo ryšio iš auditorijos, kas ir toliau įkvepia kūrybai.
„Tikrai sulaukiu daug grįžtamojo ryšio dėl savo kuriamos muzikos, žmonėms ji kelia gerus jausmus, sentimentus, pamąstymus apie tarmę, jos įvaizdį, reikšmę, tai mane įkvepia“, – tikina Rokas ir priduria, kad jo kūrybai didelį vaidmenį atlieka kultūrinis dzūkų krašto muzikinis paveldas. „Aš ne tik savo kūrybos dainas dainuoju, man labai patinka ir senosios dzūkų giesmės. Nuolat mokomės kažką naujo dzūkiškai, dabar su žmona mokomės Krokšlio kaimo, kuriame gyvename, dainas. Archyvuose radome jų labai daug, pasirodo būta dainingo kaimo. Archyvuose dūla daugybė dainų, kurias bandome prikelti naujam gyvenimui“, – apie savo susitikimus su kultūriniu paveldu pasakoja R. Kašėta.
Gyvenimas kaime, anot Roko, turi savų privalumų ir trūkumų. Kaime – mažiau inercijos, skubėjimo, triukšmo, gaivesnis oras ir gamta, šie malonūs „šalutiniai“ padariniai prisideda prie kūrybinio polėkio. Anot dzūkų dainiaus, jau bręsta naujos kūrybos sėklos, kurių vaisiai greičiausiai dienos šviesą išvys šį rudenį.
Kalbėdamas apie gyvenimo kaime trūkumus, Rokas patikina, kad ne tik infrastuktūra, bet ir regionų kultūra Lietuvoje merdi, jis tą labai akivaizdžiai jaučia pats, gyvendamas kaime.
„Viena yra, kai sėdi Vilniuje ir kalbi apie liūdną kultūrinę regionų padėtį, visai kas kita – kai pats tą jauti gyvendamas kaime. Galiu pasakyti, kad jei dar kokį dešimtmetį nesiimsime aktyvių veiksmų ir negelbėsime Lietuvos regionų kultūros, ji atsidurs reanimacijoje. Turėsime vasarnamių Lietuvą“, – teigia R. Kašėta, kuris drauge su žmona jau trečius metus bando atgaivinti dzūkų pasididžiavimą savo kultūra, tradicijomis, tarme, organizuojant dzūkų kultūros festivalį „Čiulba ulba“.
„Čiulba Ulba“ festivalį organizuojame jau treti metai, į jį kviečiame visus, prijaučiančius Dzūkijai. Labai norime, kad žmonės domėtųsi savo prigimtine kultūra, tad tai, ką mes darome yra pastangos puoselėti dzūkų regiono kultūrą, stengiamės išskleisti tą turtą žmonėms, supažindinti su vietos amatais, istorijomis, asmenybėmis, gamta, paveldu“, – tvirtina R. Kašėta.
Dzūkų dainius tikina, kad muzikavimas yra tik viena jo gyvenimo svarbių dedamųjų, todėl atlikėjų jis savęs nevadina. Nepaisant to, jo dainos ir kūryba išties žavi daugelį lietuvių ir kartu primena, kad svarbu atsigręžti į savo šaknis, pažinti jas bei puoselėti. Liepos 9 d. pasirodys festivalyje „Akacijų alėja“
R. Kašėtos pasirodymą, kuriame skambės debiutinio albumo „Dzūkodelika“ dainos, liepos 9 d. turės galimybę išvysti ir nemokamo bardų, dainuojamosios poezijos ir gyvos muzikos festivalio „Akacijų alėja“ gerbėjai. Kulautuvos pušų paunksmėje pirmą kartą suskambės moderni dzūkiška tarmė Daugiau apie nemokamą bardų ir dainuojamosios poezijos festivalį „Akacijų alėja“ rasite ČIA.
