Kultūros tarybos paskelbti finansavimo pokyčiai: jungia ar skaldo?

Pristatytos permainos sukėlė nuostabą, diskusijas ir apmąstymus šalies kultūros ir meno lauke, jos reflektavo daugumai netikėtą finansavimo sričių kismą: Architektūra ir Dizainas taps „Taikomaisiais menais“, Dailė, Fotografija ir Tarpdisciplininis menas taps „Vizualiaisiais menais“, o Teatras, Šokis ir Cirkas taps „Scenos menais“ ir tik Literatūra išliktų Literatūra bei Muzika – Muzika.

Šios permainos buvo pristatytos kaip duotybė, be jų aptarimo su kultūros ir meno bendruomene, kas jau tampa praeitą amžių primenančia tradicija.

Keistai skamba ir Lietuvos kultūros tarybos atsakymas į Lietuvos meno kūrėjų asociacijos (LMKA) kreipimąsi, kuriuo siūlėme neskubėti ir per birželio mėnesį dėl šių pokyčių rasti sutarimą su šalies kultūros ir meno lauku.

Tarybos pirmininkės pasirašytame atsakyme rašoma „š. m. birželio 3 d. 13.00 val. organizuojame nuotolinį seminarą „LKT seminaras: 2023 finansavimas“ (toliau – seminaras), kuris ir bus skirtas detaliau aptarti numatomus meno sričių ir programų finansavimo pokyčius 2023 metais“, tačiau minimas „aptarimas“ yra labiau pokyčių pristatymas, o ne konsultacijos ar diskusijos su socialiniais partneriais prieš apsisprendžiant dėl pokyčių pagrįstumo.

Tai patvirtina ir Kultūros viceministrės atsakymas į minėtą LMKA kreipimąsi, kuriame rašoma „Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad Lietuvos kultūros tarybos pateikti siūlymai tobulinti Lietuvos kultūros tarybos lėšomis finansuojamų projektų teikimo gaires buvo aptarti su Lietuvos kultūros ir meno taryba ir jiems buvo pritarta“.

Tad kyla natūralus klausimas kaip „detalų aptarimą“ supranta Kultūros taryba, kai pokyčiams jau pritarta? Ar supažindinimas su naująja realybe gali būti vadinamas „aptarimu“, kai jis vyks birželio 3 dieną, o pirmieji 2023 m. finansavimo konkursai prasidės jau birželio 9 d., kurie bus jau pagal naująsias gaires, su sujungtomis sritimis.

Lietuvos meno kūrėjų asociacija džiaugiasi, kad naujoji Taryba aktyviai ėmėsi finansavimo modelio tobulinimo, tačiau kyla daug abejonių dėl siūlomų pokyčių teigiamos naudos kultūros ir meno laukui, ar deklaruojamas kokybės siekis nesužlugdys meno raiškų įvairovės, užtikrins skirtingų meno sričių lygiateisiškumą ir sprendimų skaidrumą.

LKT šių metų pradžioje vykdyta internetinė apklausa, kviečianti teikti pastabas bei pasiūlymus pagrindiniam kultūros projektų finansavimą reglamentuojančiam dokumentui – LKT administruojamomis lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairėms, nėra aptarimas ir/ar diskusija su kultūros ir meno bendruomene apie suformuotas ir numatomas konkrečias finansavimo permainas.

Suprantame, kad teisinis reguliavimas Kultūros ministrą įpareigoja LKT finansavimo gaires derinti tik su savo patariamąja Lietuvos kultūros ir meno taryba, tačiau nesutinkame su kitu Kultūros viceministrės atsakymo teiginiu, kad „Jūsų keliami klausimai apie Lietuvos kultūros tarybos siūlomų sprendimų įgyvendinimą praktikoje yra labai aktualūs, tačiau iš esmės susiję su techniniais Lietuvos kultūros tarybos priimamais sprendimais, kurie nereglamentuojami kultūros ministro įsakymų lygmeniu“, nes 2022 m. gegužės 26 d. Kultūros ministro įsakymu (Nr. ĮV-496 redakcija) Gairių 3.22. punktas sako: „Sritis – meno sritis: architektūra, dizainas, dailė, fotografija, tarpdisciplininis menas, teatras, šokis, cirkas, literatūra, muzika“.

Tad kyla klausimas ar šie pokyčiai neatsiduria tarpinstitucinėje nežinioje bei teisiniame neapibrėžtume, kad nebūtų tiesiogiai atsakingų už jų įgyvendinimą ir rezultatų stebėseną bei vertinimą. LKT įstatymo 4 straipsnyje, nusakančiame Tarybos funkcijas sakoma „kultūros ministro nustatyta tvarka finansuoja kultūros ir meno programas, projektus ir kitokias priemones“. Belieka tikėtis, birželio 3 d. organizuojame nuotoliniame seminare „LKT seminaras: 2023 finansavimas“ bus pateikti aiškūs atsakymai tiek dėl sričių sujungimo, tiek dėl atsakomybės už šį sprendimą ir grėsmių.

Ši nežinia ir abejonės dėl naujų pokyčių pagrįstumo nevyriausybinio sektoriaus atstovams ir patiems kūrėjams kilo kai gegužės 11 d. LKT Forumo metu nebuvo galimybių sulaukti atsakymų arba į klausimus buvo atsakyta nevienareikšmiškai. Vienas jų – sujungtų sričių vidinės kvotos. Jei kokia nors forma (vieša ar neskelbiama) vidinės kvotos bus – kyla klausimas, kokia prasmė sujungti kelias sritis į vieną? LKT tinklapyje pranešama: „Pareiškėjams paraiškų teikimo procesas beveik nesikeis, reiks tik pažymėti ne 1, o 2 varneles: prie konsoliduotos srities ir prie smulkesnės“.

Nėra aiškaus atsakymo, kaip būtų paskirstytos lėšos konsoliduotoms sritims: ar bus bent atsižvelgta į pastarųjų 3 metų į bendrą sujungtų sričių finansavimą? Forumo metu apie tai buvo pasakyta: „Mes negalime pasakyti idealios dabar kvotos, kokia būtų kiekvienos srities, nes bus žiūrima į ekspertų vertinimus, ką tikrai verta finansuoti.“

Jei lėšų paskirstymas tarp sričių bus formuojamas naujai – kokiais kriterijais remiantis, tik būsimų konkursų ekspertų siūlymais? Kaip tuomet strateginės kryptys, tendencijos, gairių įgyvendinimas?

LKT tinklapyje rašoma, jog pristatydamas pokyčius Tarybos narys Vaidas Jauniškis pasakė, kad paraiškose vis dažniau pastebimas ne tik žanrų, bet ir meno sričių susiliejimas: „Kartais pareiškėjai net nežino, kurią sritį idealiausiai atitiktų: ar tą, kurios renginyje yra 50 proc., ar tą, kurios yra 40 proc., ar reiktų rinktis dar kažkaip kitaip. Tai kelia problemų pasirenkant sritis“.

Atliepiant Tarybos nario išdėstytas išvadas – kyla klausimas ar minėta pareiškėjų „nežinia“, į kurią sritį teikti paraišką, didina tarpdisciplininių ar tarpsritinių projektų paraiškų kiekį? Kas bus su tarpsritiniais projektais, ar jie taps praeities reliktu, taip ir nesužinojome.

Ar išliks galimybė teikti inovatyvius, mokslo ir meno sinergiją deklaruojančius projektus, jei jie turės ne tik vizualaus meno, bet ir garso, juslių, taktiliškumo požymių? Šie sričių pokyčiai turės įtakos ir valstybei priklausančių muziejų finansavimui 2023 metais, nes viešojo sektoriaus muziejų iškėlimas iš LKT finansuojamų projektų nukeltas į 2024 metus.

Kitas aktualus klausimas: kaip konsoliduotos srities konkurse tarpusavyje sąveikaus ar konkuruos ekspertų vertinimai, kai skirtingų meno sričių paraiškas vertins skirtingi ekspertai? Forume atsakydamas į klausimą V. Jauniškis sakė: „Kiekvienos tos jungiamos srities ekspertai bus. Neekspertuos teatro jo neišmanantis žmogus ar fotografijos tik tarpdisciplinininkas, ar dar kas. Tikrai ekspertų sudėtis mes jau praktiškai pamodeliavome, tam tikrus santykius (..)“.

Kaip tuomet bus pasiektas numatytas ir Forume išskirtas pagrindinis sričių finansavimo struktūros pokyčio aspektas – didinti konkurenciją, siekiant kokybės, kai konsoliduotoje srityje skirtingas paraiškas vertins skirtingi ekspertai?

Jungiant sritis labai aktualūs ekspertų atrankos ir kvalifikacijos klausimai, ypač kai Tarybos narys ekspertus kvalifikuoja kaip: „(...) nėra vienos srities įkalinti specialistai, bet kelių giminingų sričių žinovai“. Kylant ekspertinio darbo kvalifikaciniams reikalavimams, LKT ekspertų atrankos apraše (Nr. 4LKT-24(1.3E)), tarp reikalavimų, kuriuos turi atitikti pretendentas, yra tik šis eksperto patirtį apibūdinantis punktas: „turėti ne mažesnę kaip 3 metų praktinę profesinės veiklos patirtį srityje“, kuris aiškiai nedetalizuoja patirties sampratos ir kompetencijų.

Nėra numatyta, kad ekspertai turi turėti patirties įgyvendinant projektus. Be neapibrėžto patirties kvalifikavimo gali susidaryti ir situacija, kai ekspertas bus puikus meno srities ekspertas, tačiau pats visiškai neturėjęs projektų įgyvendinimo patirties, o jam bus patikėta vertinti LKT finansavimui pateiktus projektus.

Ekspertų klausimą aktualiai nagrinėja ir gegužės mėnesį paskelbtos STT išvados, jo svarbą savaip pateikia Kultūros ministras savo socialinio tinko paskyroje: „Aš visada pabrėžiau ir pabrėšiu, kad kaip tik mes turime matyti LKT narius aktyvesnius, nevengiančius priimt sprendimų, nes ekspertas mato tik paraišką, o LKT nariai – visumą. O kur dar tokie dalykai kaip strateginės kryptys, tendencijos, gairių įgyvendinimas ir t.t.“.

Tačiau STT išvadose sakoma, kad nėra reglamentuota, kokie kriterijai ar nustatytos aplinkybės LKT Tarybai gali būti pagrindas pakeisti ekspertų vertinimo rezultatus (išvadas). STT išvadose rašoma „Toks teisinis reglamentavimas, kai LKT narių susirinkimas, nesant nustatytų ekspertų darbo grupių atlikto vertinimo pažeidimų, pareiškėjų skundų, ar kitų aplinkybių, kurios parodytų ekspertų darbo grupės atlikto paraiškų vertinimo šališkumą ar neobjektyvumą, galėtų pakeisti ekspertų atlikto paraiškų vertinimo rezultatus (išvadas) yra ydingas antikorupciniu požiūriu.“

Nors deklaruojama duomenimis grįstos kultūros politikos įgyvendinimo būtinybė, aiškiai artikuliuoto ir duomenimis grįsto atsakymo, kodėl sujungiamos sritys, nesulaukėme. Konferencijoje buvo tik pateikta lentelė, kurioje išdėstyta, kaip 11 šalių (iš kurių 4 ne ES šalys, o žodžiu papildomai buvo minima ir Kanada) yra taikomi meno sričių finansavimo modeliai.

Kadangi Forumo metu laiko buvo tik keturiems klausėjams, neturėjome galimybės sužinoti, ar šis pokytis didins projektų vertinimo skaidrumą? Patirtis byloja, kad kiekvieno optimizavimo tikslas – taupyti finansus. Optimizavus dažniausiai sumažinimas veiklų finansavimas.

Įvertinę esamą situaciją ir tai, kad LKT 2023 metų pirmojo turo finansavimo paraiškų pateikimo terminas numatytas iki šių metų rugsėjo pradžios, Kultūros tarybai ir Kultūros ministerijai siūlėme prisiminti lietuvišką patarlę „devynis kartus pamatuok, o dešimtą kirpk“ ir birželio mėnesį LKT pokyčių bei ateities perspektyvų klausimu surengti diskusijas ir konsultacijas su socialiniais partneriais, šalies kultūros ir meno bendruomene. Tai sietina ir su Forume Prezidento vyriausiosios patarėjos Jolantos Karpavičienės išsakyta mintimi, kad reikia demokratizuoti kultūros valdymą ir plėsti kultūros savireguliaciją.

* * *