Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventė „Gaudeamus“ grįžta į Vilnių ir žada staigmenų

„Studentai visada eina prieš srovę, yra visuomenės priekyje, jaučia ir „pareigą“ pasilinksminti, nes gyvena pačius gražiausius metus, ir moka pasiimti iš gyvenimo žinių, išminties, suvokia, kad visuomenė iš jų daug tikisi, nes jie yra būsimi valstybės kūrėjai. Šventės modelis toks, kad studentai atvyksta iš skirtingų šalių bei miestų ir per tris dienas ir naktis turi spėti susirepetuoti, paruošti bendras programas, pakoncertuoti, pasilinksminti, pabendrauti, susipažinti vieni su kitais, su miestu“, – pasakoja šventė  rengėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa. 

Ši šventė išskirtinė tuo, kad joje pirmą kartą dalyvaus studentai, gimę trečiąjį tūkstantmetį, todėl renginys pavadintas „Karta 3000“. 1988 m., kai „Gaudeamus“ irgi vyko Vilniuje, renginyje „prasprogo“ Dainuojanti revoliucija, skambėjo Baltijos šalių himnai (kurių oficialiai programoje neturėjo būti) ir plevėsavo paskubom naktimis pasiūtos trispalvės – tik po mėnesio Vingio parke įvyko pirmasis Sąjūdžio suvažiavimas. Taigi studentai visada buvo priekyje, anuomet prisiėmė atsakomybę ir dabar karo Ukrainoje kontekste lygiai taip pat ketina pasakyti, kad nori gyventi kitaip – tiesoje, atsakomybėje, puoselėdami savo kultūrą, būdami su savo tauta, taigi pilietiškumo akcija bus stiprus šių metų renginio akcentas. 

„Visų pirma tą rodysime meninės išraiškos priemonėmis – chorai atliks ukrainietišką kūrinį, be to, programoje bus vedantis metraštininkas – pasakotojas, kurio vaidmenį atliks žinoma dainininkė, kompozitorė Raminta Naujanytė-Bjelle, sudėliosianti pilietiškumo akcentus prieš kiekvienos šalies pasirodymą, o prieš finalinį kūrinį skambės specialiai šiai šventei jos sukurta daina, per kurią studentai pasakys simbolinę priesaiką, ko tikisi iš ateities, kokią kultūrinę ir pilietinę atsakomybę prisiima“, – šiek tiek renginio paslapčių atskleidė S. Liausa.   

Šventės režisierės Leokadijos Dabužinskaitės, kuri studijų metais ne kartą dalyvavo šioje šventėje, teigimu, šiai kartai tenka dar didesnis uždavinys nei tai, kuri dalyvavo 1988 m. renginyje prieš Baltijos valstybių išsilaisvinimą, nes didysis blogis, t. y. Rusijos agresija, yra čia pat ir turime apie tai kalbėti. Jauni žmonės, kurie dainuos, šoks, prisimindami tautos tradicijas, papročius, dėvėdami tautinius kostiumus, linksmindamiesi, parodydami, kokia graži gali būti taika, ateityje bus politikai, prezidentai – tie, kurie kurs naują pasaulį. Šventė kelis kartus buvo nukelta dėl pandemijos, turėjo savo programą, bet negalime likti abejingi baisiems įvykiams, todėl scenarijų ir repertuarą teko pakoreguoti. 

Kadangi studentai visada yra smalsūs, inovatyvūs, linkę į įvairius eksperimentus, išmaniąsias technologijas, „Walk15“ programėlėje sukurtas 3,5 km ilgio maršrutas, apimantis visas renginių vietas ir organizatorių būstinę – einant juo galima susipažinti ir su Vilniumi, ir su „Gaudeamus“ festivaliu, sužinoti daugiau informacijos apie renginio dalyvius, istoriją, organizatorius, baigiamojo koncerto programą. 

„Ir tai dar ne viskas – kadangi visi naudojasi išmaniaisiais, technologijos žengia į priekį ir suteikia tokias galimybes, reikia jomis naudotis: šventės dalyviai galės prisijungti prie uždaros grupės, kurioje pabandysime suskaičiuoti, kiek žingsnių „Gaudeamus“ šokėjas nueina ir sušoka per dieną, nes žinome, kad šiandieniam jaunimui itin svarbu sveikas gyvenimo būdas, populiarėja šiaurietiškas ėjimas, skaičiuojami nueiti žingsniai (skatinama kasdien nueiti 10 tūkst. žingsnių), tad jeigu yra suskaičiuota, kiek, pavyzdžiui, kilometrų per varžybas nubėga futbolininkai, pabandysime tą padaryti ir mes. Kviesime skaičiuoti šokėjų žingsnius repeticijų ir koncertų metu.

Galbūt dalyvavimas meno mėgėjų veikloje pasirodys svari alternatyva tiems, kurie nori pradėti sveiką gyvenimo būdą, daugiau judėti, nes čia ne tik daug judama, bet ir bendraujama (juk šokama su partneriu), reprezentuojama kultūra, koncertuojama. Stengsimės visus užkrėsti šiuo geruoju virusu, kviesti žmones, kurie nori gyventi įdomiai, sveikai (kalbame ne tik apie fizinę, bet ir emocinę, psichologinę sveikatą), ateiti į meno mėgėjų kolektyvus šokti, dainuoti, būti kartu. Čia vienas iš mūsų tikslų. Pabandysime sujungti judėjimą, sportą, aktyvumą kartu su kultūra. Daugiausia žingsnių nuėję ir sušokę dalyviai bus apdovanoti“, – pasakojo LNKC direktorius. 

Trečiojo tūkstantmečio kartai svarbi ir ekologinė tema – šiemet nebebus spausdinamos programos, dalyviai ir žiūrovai turės galimybę į išmaniuosius telefonus atsisiųsti programėles, nufotografavę QR kodą. Visi renginiai – nemokami (į juos bus kviečiami ir karo pabėgėliai iš Ukrainos), tiesiogiai transliuojami per LRT ir „Facebook“, nors, kaip per spaudos konferenciją teigė viena šventės dalyvių, atlikėja ir kompozitorė Raminta Naujanytė-Bjelle, tokį renginį stebėti per ekraną būtų didelė nuodėmė. 

Ši šventė nuo ankstesnių skiriasi dar ir tuo, kad negalėjo įvykti laiku – planuota ją surengti 2021 m., dalyviai kūrinius pradėjo mokytis nuotoliniu būdu, bet renginį teko nukelti. „Šiemet taip pat svarstėme, ar ją rengti, ar dar nukelti, nes visą sezoną studentai negalėjo repetuoti, dalį laiko kai kur universitetai buvo uždaryti. Latvijoje kolektyvai negalėjo repetuoti iki kovo, estai irgi elgėsi atsargiai. Ir kolektyvų vadovams, ir organizatoriams tai buvo didelis iššūkis, bet studentai nebūtų studentai – trečiojo tūkstantmečio karta rado būdų, kaip repetuoti ir išmokti repertuarą nuotoliniu būdu, internete buvo pateikti visų kūrinių garso įrašai. Maža to, kovo mėnesį socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašas, kur visų trijų Baltijos šalių chorai atlieka studentų himną „Gaudeamus igitur“. Taigi susiklosčiusi situacija kaip tik įnešė naujų vėjų ir suteikė meno mėgėjų kolektyvams naujų galimybių“, – džiaugėsi S. Liausa. 

Pavasarį surengti keli Lietuvos jungtinio studentų choro koncertai. Kaip ir kas kartą ruošiantis šiai šventei, vykstama vieni pas kitus mokyti savų kūrinių, t. y. lietuvių chorų vadovai vyksta į Latviją ir Estiją, šių šalių dirigentai – pas mus, rengiamos bendros repeticijos. Paaiškėjo, kad kolektyvai visai neblogai išmokę, pasiruošę, pandemija ir nuotolinis darbas nepakišo kojos, studentai puikiai įvaldė naujas technologijas ir šventei pasiruošė, susirepetavo. 

Ši šventė paprastai rengiama vasarą, nuo birželio vidurio iki liepos pirmosios. Pastaraisiais metais „Gaudeamus“ Lietuvoje ir Estijoje vyko Joninių savaitgaliais. Šį kartą organizatoriai teigia stengęsi parinkti tokią datą, kad studentams spėtų pasibaigti sesija ir dar neprasidėtų vasaros atostogos, darbai, mainų programos. 

„Stengiamės, kad kas dešimt metų ratas apsisuktų ir „Gaudeamus“ vėl grįžtų į tą pačią šalį, taip pat, kad studentas bakalauro studijų metu turėtų galimybę bent kartą šioje šventėje sudalyvauti, pajausti šią tradiciją. Lietuvoje šventė vyko 1988 m., 1999 m., 2011 m. ir vyks 2022 m. Kažkokie įdomūs pasikartojančių skaičių sutapimai: pastarosios šventės turėdavo įvykti anksčiau, bet nusikėlė dėl Tūkstantmečio dainų šventės, ekonominės krizės, dabar – dėl pandemijos, galbūt kitą „Gaudeamus” Lietuvoje surengsime 2033 m.?“ – svarstė LNKC direktorius.

Lietuviai vieninteliai Baltijos šalyse turi dainų ir šokių ansamblius, kurie yra ir aukštosiose mokyklose. Paprastai „Gaudeamus“ šventėse jų šokėjai šokdavo kartu su kitais šokių kolektyvais, o chorai ir orkestrai turėdavo atskirą koncertą. Svarstyta, ar vėl elgtis taip pat, ar integruoti šį žanrą į baigiamąjį koncertą – kolektyvų vadovų iniciatyva laimėjo antrasis variantas. Studentų dainų ir šokių šventėse dalyvauja chorai, tautinių šokių kolektyvai, dainų ir šokių ansambliai, pučiamųjų instrumentų orkestrai.