„Istorija keičiasi, bet Didysis [teatras] lieka“, – naujienų agentūrai AFP sakė O. Smirnova, repetuojanti Amsterdame, kur kovo mėnesį prisidėjo prie Olandijos nacionalinio baleto.
„Turėjau vadovautis savo sąžine“, – pridūrė ji.
30-metė primabalerina sakė nuogąstaujanti dėl Didžiajame teatre likusių šokėjų, choreografų ir artistų ateities, pasauliui izoliuojant Rusiją dėl jos sprendimo užpulti kaimyninę Ukrainą.
„Didžiajam [teatrui] 20 metų yra niekis, bet šokėjams – visas gyvenimas“, – sakė O. Smirnova. Interviu AFP ji davė prieš pat olandų choreografo veterano Hanso van Maneno baleto „Frank Bridge Variations“ repeticiją.
Dešimtmetį O. Smirnova buvo Didžiojo teatro primabalerina ir veidas. Ši šokėja garsėja liaunumu, migdolo formos akimis ir gulbės kaklu – jos išvaizdą vienas britų dienraštis pavadino „tobulu jos meno formos instrumentu“, keliančiu „stulbinamos tobulybės“ įspūdį.
„Dabar Didysis [teatras] taip pat izoliuotas nuo pasaulio. Dešimt nuostabių metų dirbau Didžiajame [teatre], nes geriausi pasaulio choreografai galėdavo atvykti statyti, kurti net originalius baletus, – sakė ji. – Išties jaučiausi pasaulio dalimi. Manau, visa tai baigėsi su šiuo karu.“
„Sąžininga sau“
Net Šaltojo karo metais Didžiojo teatro baleto gastrolės būdavo laikomos tiltu tarp Vakarų ir Sovietų Sąjungos.
Tačiau Rusijai vasario 24 dieną įsiveržus į Ukrainą, visos Didžiojo teatro gastrolės buvo atšauktos, jo žvaigždės nebekviečiamos į užsienį.
Tokie choreografai kaip Jeanas-Christophe'as Maillot (Žanas Kristofas Mejo) ir Aleksejus Ratmanskis paprašė Didžiojo teatro sustabdyti jų baletų rodymo teises.
O. Smirnova dabar nuogąstauja, kad rusų šokėjai nebeturės galimybės „atrasti naujus pasaulius“, kurią turėjo ji ir kiti jos kartos šokėjai, dirbę su tokiais choreografais kaip amerikiečiai Johnas Neumeieris (Džonas Niumajeris) ir Williamas Forsythe'as (Viljamas Forsaitas), prancūzas Pierre'as Lacotte'as (Pjeras Lakotas) ar britas Christopheris Wheeldonas (Kristoferis Vildonas).
Tačiau O. Smirnova atsisako vadinti savo sprendimą „dezertyravimu“, kaip sovietiniais laikais būdavo kalbama apie į Vakarus pasitraukusias baleto legendas Rudolfą Nurejevą ir Michailą Baryšnikovą.
„Manau, kad buvau sąžininga sau ir tiesiog vadovavausi savo sąžine... Galvojau, kad man teisinga taip [pasielgti], – jaudindamasi kalbėjo O. Smirnova. – Man buvo baisiai gaila dėl viso šito... visų šių žmonių... netekusių savo namų.“
Balerina sakė, kad buvo šokiruota, kai sužinojo apie Maskvos invaziją, jau privertusią daugiau kaip 6 mln. ukrainiečių pabėgti iš savo šalies.
Ji maniusi, kad invazija greitai baigsis, bet „po penkių ar šešių dienų“ per susirašinėjimo platformą „Telegram“ parašė: „Visa savo siela esu prieš šį karą. Niekada nemaniau, kad galiu gėdytis Rusijos.“
Iš Maskvos ji išvyko į Dubajų gydytis sužeidimo, o tuomet nusprendė negrįžti.
„Niekas apie tai nežinojo, tik mano vyras ir Olandijos nacionalinio baleto meno direktorius Tedas Brandsenas“, – sakė O. Smirnova.
