Ši knyga joje skambančių balsų gaudesiu primena filmavimo aikštelę ar kino vakarėlį. Trisdešimt žmonių su filmų „Balkonas“, „Pokalbiai rimtomis temomis“, „Kvėpavimas į marmurą“ autore G. Beinoriūte kalbasi apie kino operatorių Audrių Kemežį (1973 – 2018).
Šio vieno talentingiausių, išradingiausių Lietuvoje operatoriaus kūryba neatskiriama nuo kino režisierių Audriaus Stonio, Arūno Matelio, Giedrės Žickytės, Ramunės Rakauskaitės, menininko Deimanto Narkevičiaus ir kitų kūrybos. Eksperimentatorius, nuolat sklidinas kūrybinių ir techninių idėjų A. Kemežys per porą kūrybos dešimtmečių ir kino režisieriams, ir daugybei filmavimo aikštelėse dirbančių žmonių tapo ypatingai dosniu bendraautoriumi, bičiuliu, mokytoju. Jis nufilmavo apie šešias dešimtis filmų, operatoriaus apdovanojimų kolekcijoje – keturios „Sidabrinės gervės“, du Kinematografininkų sąjungos apdovanojimai, Lietuvos kino operatorių asociacijos apdovanojimas „Ąžuolas“, keli tarptautiniai įvertinimai. Po mirties A. Kemežiui skirta Nacionalinė kultūros ir meno premija „už talento ir dvasios šviesos pakylėtą operatoriaus meną, nutiesusį tiltus į ateitį“.
Knyga „Kino operatorius Audrius Kemežys: akimirksnis spalvoms suderinti“ – tai pasakojimas apie išskirtinį menininką ir kartu įtraukianti kelionė į netolimą, bet žaibišku greičiu į užmarštį grimztančią atkurtos Nepriklausomybės lietuviško kino istoriją.
„Viskas prasidėjo nuo Kemežio istorijų, pasakotų ne tik jo paties, bet ir kitų – apie jį. Kino lauke tos smagios, netikėtos, beprotiškos istorijos sklandė nuo tada, kai Audrius pradėjo dirbti. Ne kartą esu pagalvojusi, kad kada nors mūsų senatvėje tas istorijas būtinai reikės užrašyti. Susiklostė taip, kaip susiklostė. Audriaus gedulingus pietus prisimenu kaip vakarėlį, kur visi nesustodami pasakojo istorijas, o aš bėgiojau nuo vienos grupelės prie kitos, kad kuo daugiau jų išgirsčiau. Berods tada pusiau garsiai ir pasižadėjau visas jas kokia nors forma užfiksuoti. Maniau, užrašysiu ir pasidalinsiu draugų rate. Bėgant laikui supratau, kad tos istorijos patikti gali ir tiems, kurie Audriaus visai nepažinojo“, – sako knygos idėjos ir pokalbių autorė Giedrė Beinoriūtė.
Be jau minėtų režisierių, prisiminimais apie A. Kemežį ir kartu patirtus nuotykius filmavimo aikštelėse ir gyvenime dalijasi aktorius Dainius Gavenonis, montažo režisieriai Danielius Kokanauskis ir Eimantas Belickas, kolegos operatoriai Jonas Gricius, Rytis Kurkulis, Rimvydas Leipus, Eitvydas Doškus, Vytautas Plukas, dailininkas Algirdas Garbačiauskas, fotografas Modestas Ežerskis, garso režisierius, montuotojas Kostas Radlinskas, vyr. apšvietėjas Linas Ramanauskas (Žemaitis), koloristas Jonas Zagorskas, kino režisieriai Agnė Marcinkevičiūtė, Vytautas V. Landsbergis, Dovilė Gasiūnaitė, Kristijonas Vildžiūnas, Mindaugas Survila, Tomas Vengris, scenografas, videomeno kūrėjas Gintaras Makarevičius.
Knygoje pasakojimus pradeda A. Kemežio mama Mikalina Kemežienė, brolis Giedrius Kemežys, operatoriaus pirmųjų kūrybinių bandymų liudininkai Birštono fotobūrelio vadovas Povilas Veteris ir Jolanta Veterienė, o pabaigia – A. Kemežio žmona, kino prodiuserė Galina Kim ir knygos autorė Giedrė Beinoriūtė. Jų istorijos įrėmina prisiminimus, anekdotus, legendas apie A. Kemežio asmenybę, jo įvairiapusės kūrybinės brandos raidą, profesinius principus ir žmogišką etiką. Kartu iš pasakojimų fragmentų suprantame, kaip keitėsi gyvenimas ir lietuviško kino laukas, kaip keitėsi jo taisyklės, elgesio, normos, su kokiomis moralinėmis, profesinėmis dilemomis teko susidurti kino menininkams, subrendusiems, dirbusiems ir dirbantiems šiuolaikiniame kine.
Knygos „Kino operatorius Audrius Kemežys: akimirksnis spalvoms suderinti“ pristatymas įvyks Vilniuje, kino ir medijų erdvėje „Planeta“, gegužės 13 d., penktadienį, 18 val. Dalyvaus režisieriai G. Beinoriūtė, A. Stonys, G. Žickytė, M. Survila, menininkas D. Narkevičius, koloristas J. Zagorskas, Birštono fotostudijos „Varpas“ vadovas Povilas Veteris, kultūros publicistė Rūta Oginskaitė ir kino kritikė Rasa Paukštytė.
Knygą išleido kino gamybos studija „Monoklis“, jos leidybą iš dalies parėmė Lietuvos kino centras, Asociacija LATGA.
