1936 m. spalio 12 d. Kaune gimusi Regina Narušienė 1949 m. buvo priversta išvykti į Jungtines Amerikos Valstijas. 1957 m. baigė politologijos studijas Ilinojaus universitete. Nuo 1961 m. dirbo advokatų bendrovėje „Narusis & Narusis“, buvo jos bendraturte. 1968–1975 m. R. Narušienė dirbo Makenrio apygardos (Ilinojaus valstija) Nepilnamečių reikalų skyriaus prokurore.
Išskirtinis stiprios, energingos, išeivijoje aktyviai veikusios R. Narušienės bruožas – siekis atkurti ir įtvirtinti Lietuvos nepriklausomybę, palaikyti lietuvybę išeivijoje, prikelti penkiasdešimt metų silpnintą lietuvių tautinę savimonę. 1990–1991 m. ji buvo Lietuvių laisvės forumo Vašingtone pirmininke. 1991 m. su kitais įkūrė Amerikos lietuvių teisininkų draugiją (Lithuanian-American Bar Association). Su vyru Bernardu Vitu Narušiu (1929–2016) Vilniuje inicijavo Pirmąjį ir Antrąjį Pasaulio lietuvių teisininkų kongresus (1992 ir 1996). 1993–1994 m. buvo Lietuvių tautinių šokių festivalio korporacijos pirmininke.
R. Narušienė aktyviai veikė ir kaip už Atlanto gyvenančius tautiečius burianti lyderė: 1990–1991 m. išrinkta Vokigano apylinkės pirmininke, 1992–1994 m. buvo Krašto valdybos vykdomąja vicepirmininke, 1994–2000 m. – pirmininke, 2000–2003 m. Tarybos prezidiumo pirmininke. Nuo 1995 iki 2002 m. R. Narušienė buvo Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo nare, o 2006–2012 m. ėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkės pareigas.
R. Narušienė sudarė knygą „JAV lietuvių indėlis atkuriant Lietuvos valstybingumą. Lai gyvuoja laisva Lietuva!“ (2018), kuri tapo chrestomatiniu išeivijos istorijos leidiniu. Už jį gautos lėšos buvo pervestos Valdovų rūmų muziejaus veiklai remti.
1998 m. už nuopelnus Lietuvos valstybingumui ir veiklą JAV lietuvių bendruomenėje R. Narušienė apdovanota Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi.
2000 m. su iškiliausiais Lietuvos ir išeivijos inteligentijos atstovais, žymiais mokslininkais, kultūrininkais, dvasininkais bei visuomenininkais R. Narušienė įsteigė Valdovų rūmų paramos fondą. Buvo siekiama sutelkti daugiau rėmėjų ne tik Lietuvoje, bet ir į veiklą įtraukti JAV ir Pasaulio lietuvių bendruomenę, skleisti Valdovų rūmų atkūrimo idėją už Atlanto. JAV lietuvių bendruomenės valdybos pirmininko Algimanto Gečio iniciatyva 2003 m. rugpjūčio 14 d. buvo įsteigtas Valdovų rūmų paramos komitetas JAV. Šio komiteto pirmininke tapo viena iš Valdovų rūmų paramos fondo steigėjų R. Narušienė.
Siekdamas skleisti Valdovų rūmų istoriją ir atkūrimo reikšmę garsinančią informaciją bei surinkti kuo daugiau lėšų, Komitetas per lietuvių organizacijas, fondus, lituanistines mokyklas laiškais, pranešimais spaudoje ir kitais būdais organizavo renginius, spausdino straipsnius, rengė lėšų rinkimo akcijas. Iš viso Komiteto veiklos laikotarpiu surinkta apie 471 tūkst. JAV dolerių. Valdovų rūmų paramos komitetas JAV lėšas skyrė konkretiems Valdovų rūmų atkūrimo darbų projektams, salių puošybai, rėmė mokslinius tyrimus ir leidybą. Aktyvi šio Komiteto veikla pritraukė daug rėmėjų, tarp jų buvo organizacijos, lietuvių bendruomenės, mokyklos ir pavieniai asmenys.
Valdovų rūmų paramos fondas, kurio viena steigėjų buvo ir R. Narušienė, taip pat ne tik rinko lėšas Valdovų rūmų atkūrimo darbams, bet ir skleidė šio svarbaus Lietuvos valstybingumo ženklo atkūrimo idėją, rengė įvairias viešas akcijas, rėmė tiek mokslinės, tiek kitos literatūros leidybą, parodas, edukacinius renginius, radinių bei kitų eksponatų restauravimą, padėjo įsigyti archeologinių radinių restauravimo laboratorijos įrangą.
2004 m. Fondas, kuriame aktyviai veikė R. Narušienė, pradėjo kaupti autentiškus meno kūrinius ir istorijos vertybes atkuriamų Valdovų rūmų interjerams. Vėliau šias vertybes perdavė Valdovų rūmų muziejui. Fondo lėšomis įsigyti penki gobelenai, paveikslas, baldų ir kitų vertybių. Valdovų rūmų atkūrimą įvairiomis formomis ir lėšomis per Valdovų rūmų paramos fondą parėmė beveik 72 tūkst. aukotojų. Nuo savo įsteigimo Fondas surinko apie 5 mln. litų (apie 1,5 mln. eurų). R. Narušienė tapo svarbia grandimi tarp už Atlanto veikusio Valdovų rūmų paramos komiteto JAV ir Valdovų rūmų paramos fondo Lietuvoje.
Labai svarbų vaidmenį R. Narušienė atliko remdama Valdovų rūmų atkūrimą politiniu lygmeniu. Būdama Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininke ji nuolat kėlė Valdovų rūmų atkūrimo klausimą Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės bendros komisijos posėdžiuose, Lietuvos Seime ir Vyriausybėje. 2013 m. R. Narušienė dalyvavo iškilmingoje Valdovų rūmų pirmosios dalies atidarymo ceremonijoje ir tarė sveikinimo žodį greta Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės. Ji buvo dažnas svečias Valdovų rūmų muziejuje, dalyvavo daugelyje renginių.
Už išskirtinius nuopelnus atkuriant Valdovų rūmus R. Narušienė buvo paskelbta Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų tarybos garbės nare. Jos nuopelnai atkuriant Valdovų rūmus yra įamžinti nuolatinėje muziejaus ekspozicijoje.
Valdovų rūmų muziejaus bendruomenė giliai liūdi netekusi ištikimos bičiulės Reginos Narušienės ir šią netekties valandą nuoširdžiai užjaučia Velionės artimuosius ir bendražygius. Amžina pagarba ir atminimas telydi Reginą Narušienę ir jos kilnius darbus, iš kurių vienas ryškiausių – tai Valdovų rūmų atkūrimas Vilniuje.
