Kaip kovoti su interneto vandenyne plaukiojančiais piratais, jeigu garsiai vis dar nekalbame apie problemas ir laukiame iš dangaus nukrentančio stebuklo?
Lyginat su praėjusiais metais, piratavimo problema Lietuvoje yra išaugusi. Pernai buvome suskaičiavę 19 IP adresu pasiekiamų tinklalapių, o šiemet jų skaičius yra išaugęs jau iki 33-jų. Tokie rezultatai parodo, kad Lietuvos rinkoje taikyti bandomas svetainių blokavimo metodas nėra toks veiksmingas kaip tikėtasi – technologiškai išprususių piratų apeinamas vos kelių mygtukų paspaudimais. Būtent todėl reikalingi ir kiti metodai, leidžiantys efektyvinti kovą.
INAC vadovaujasi pasauline praktika ir jau patikrintais veiksmingais metodais: nelegalių svetainių nuorodų šalinimu ir jų pajamų bei reklamų nutraukimu. Būtent reklamų talpinimas šiuo metu yra bene pagrindinis piratų pajamų šaltinis, o į šias pinkles neretai pakliūva ir piktų kėslų neturinčios įmonės. Kelis mėnesius vykdytas projektas atskleidė, kad nelegalių tinklalapių pajamų užkardymas akimirksniu pakeitė įvairių filmų platformų reitingus.
Įgyvendinant šį metodą nelegalių tinklalapių populiarumas ir lankomumas ženkliai smuko, o legalių – akivaizdžiai pakilo. Tuo metu šalinant internete nelegaliai patalpintą lietuvišką turinį irgi pastebimas progresas. Jei institucijos ir asociacijos naudotų tokius metodus – tai rinkai išvalyti prireiktų vos kelių metų.
Visgi, norint pasiekti visuotinį proveržį, kelių organizacijų iniciatyvos neužtenka. Įvykdyti nauji įstatyminiai pakeitimai ir nubrėžtos direktyvos kol kas yra tik teorinės, nukreiptos į tolimą ateitį, bet realių pokyčių neturime. Lietuvoje vis dar darome per mažai.
Paradoksalu, bet pastaruoju metu, tikriausiai patys to nežinodami, kelią į tobulėjimą ir kovą su piratais užtveria patys teisių turėtojai. Dauguma jų mano, kad su piratų niekšybėmis susitvarkys valstybinės institucijos ir nieko daryti nereikia. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) teigimu, per pastarąjį mėnesį nebuvo sulaukta kreipimosi dėl autorinių teisių gynimo.
Realybė yra tokia, kad visi teisių turėtojai privalo būti žymiai aktyvesniais ir labiau užsidegusiais. Kas yra turto savininkas, tas ir turi jį ginti. Tik kalbėdamiesi bei aktyviai veikdami galime keisti esamą situaciją.
Rusijos invazija į Ukrainą verčia dar labiau sunerimti piratų keliama grėsme. Rusijos institucijos yra paskelbusios, kad dėl karo nesilaikys jokių tarptautinių autorių teisių apsaugos direktyvų ir šalyje leis laisvai žiūrėti piratinį turinį. Žinant, kad Lietuvoje veikiančios nelegalios filmų svetainės veda būtent į Rusiją – piratavimo mastai gali dar labiau išaugti.
Pavojus kyla ir kalbant apie lengvai visuomenę paveikiančią rusišką propagandą, kuri gali būti skleidžiama būtent piratiniais tinklalapiais. Karo kontekste svarbus ne tik kritiškas mąstymas ir savisauga, bet ir moralė.
Kadangi piratai dažniausia atplaukia iš Rusijos, žiūrėdami piratinį turinį nuo šiol galime remti Kremliaus karo mašiną ir netiesiogiai prisidėti prie karo Ukrainoje.
Žinoma, būtina atkreipti dėmesį ir į paprastesnius dalykus. Piratiniai tinklalapiai gali nepastebimai rinkti žmonių privačius duomenis, virusinėmis programėlėmis pakenkti įrenginiams, neteisėtai taikant mėnesinius mokesčius paploninti pinigines ir papildomai rodyti įvairias piratų reklamas.
Internetiniai piratai nėra vien tik valstybinių institucijų ar intelektinę nuosavybę ginančių organizacijų priešai. Su jais privalo kovoti kiekvienas – tiek teisių turėtojas, tiek vakarais filmus žiūrėti norintis žmogus.
