„Minint Sūduvos metus šiai iniciatyvai susijungė visos Zyplių dvaro teritorijoje esančios įstaigos – Zanavykų muziejus, Lukšių kultūros centras ir restoranas „Kuchmistrai““, – sakė Zanavykų muziejaus direktorė Rima Vasaitienė.
Margučių sodas įrengtas tradicinės dešimtą kartą vykusios Margučių margintojų šventės metu.
Jau beveik 60 metų margučius tradiciniais raštais dabinanti kalvarijietė tautodailininkė Vilija Čiapaitė sako, kad tokia šventė pandeminiu laikotarpiu – atgaiva sielai. Pasak menininkės, margučių marginimas šv. Velykoms – tam tikra meditacija, pasirengimas sutikti po žiemos bundančią gyvybę, dovanoti bendrystę.
„Margučių marginimas man – šventas reikalas, niekas šio proceso neturi trukdyti. Kasmet pasineriu į tai visa širdimi, ranka pati vedžioja įmantriausius raštus. Darau tai su didele meile ir įkvėpimu, kad pradžiuginčiau artimuosius, kad vaikai galėtų „pasikiaušiniauti,“ – apie mamos ir močiutės dar vaikystėje jai perduotas šeimos tradicijas pasakojo V. Čiapaitė.
Autentiškais raštais ir augaliniais dažais meistriškai kiaušinius marginanti tautodailininkė sako pastebėjusi, kad šio krašto margučiai išsiskiria raštų turtingumu, lanksčiomis linijomis, detalių gausa.
Tokie margučiai – tarsi priminimas, kad zanavykai ne iš kelmo spirti, ūkiški, darbštūs ir kūrybingi. Įgudusia ranka menininkė dešimt margučių įvairiais gamtiniais ir tautiniais motyvais išpuošia per dvi valandas. Vašku raštuoti kiaušiniai merkiami į iš samanų, svogūnų lukštų, ciberžolės, raudonojo vyno paruoštus natūralius dažus.
„Tai – jau eksperimentavimas. Spalva, jos intensyvumas priklauso ne tik nuo dažų stiprumo, bet ir nuo kiaušinio lukšto sudėties,“ – patirtimi dalijosi tautodailininkė, skatinanti puoselėti tautinius papročius, šeimos vertybes.
Margučių marginimo tradicijas iš močiutės perėmusi Vismante Benkunskienė sako, kad „Tos kūrybinės akimirkos, kartu praleistas laikas, bendravimas, dalinimasis gyvenimiškais patyrimais – dvasinis turtas, kurį dovanosiu ir savo vaikams,“ – sakė nuo 6 metų velykinius margučius dekoruojanti zanavykė.
Pasak V. Benkunskienės, margučių raštai liejasi patys, kiekvienas margutis – su savo aura, o dovanoti pačios dekoruotą kiaušinį – neapsakomas malonumas. Kasmet maždaug po 25 kiaušinius margina vaško raštais, svogūnų lukštais ir valgomaisiais dažais.
Pašnekovė neslėpė, kad ši veikla reikalauja kruopštumo, kantrybės ir laiko: plono smeigtuko galvute, pamirkius ją į karštą vašką, piešiami puošnūs raštai su gamtine simbolika, margučių dažų spalvos turi būti kuo natūralesnės.
Margučių margintoja įsitikinusi, kad ši tradicija negali nukeliauti į užmarštį, būtina pasakoti apie ją, dalintis margučių puošimo patirtimi, mokyti šio unikalaus meno vaikus.
Pasak R. Vasaitienės, margutis nuo seno siejamas su gamtos prabudimu, derlingumu, todėl yra laikomas pavasario simboliu. Nuo senų laikų Velykoms kiaušinius margindavo tiek seni, tiek jauni, šiai veiklai buvo suteikiama ypatinga, netgi magiška reikšmė.
Šį kartą Zanavykų muziejuje juos margino meistrės iš viso Sūduvos regiono. Tai Teresė Stravinskienė, Rimutė Grušienė, Elena Kudirkienė, Genutė Būčienienė, Anelė Vaitkevičienė, Danutė Naujokaitienė, Eleonora – Stasė Karčiauskienė, Liuda Liaudauskaitė bei Vilija Čiapaitė.
Pasivaikščioti po Zyplių dvaro teritoriją, apžiūrėti ir pasigėrėti Margučių sodo ekspozicija, muziejininkai kviečia iki balandžio pabaigos. Taip pat naujai atremontuotame Amatininkų name galima pamatyti Vilniaus dailės akademijos Įvietinto meno ir scenografijos katedros darbų parodą „Pozuojanti istorija arba Europos kostiumo raida nuo Renesanso iki bydermėjerio“.
Galima užsukti ir į muziejų, aplankyti atnaujintas ekspozicijas, Zyplių dvaro centriniuose rūmuose pasižvalgyti po ten vykstančias parodas, o po visko pasilepinti restorano „Kuchmistrai“ siūlomais įmantriais dvariškais patiekalais.
