„Septyni paskutiniai Jėzaus Kristaus žodžiai“ susideda iš įžangos, septynių sonatų ir finalo. Kiekviena iš sonatų atitinka septynias Jėzaus ištartas frazes. Šios septynios meditacijos simbolizuoja tikėjimo kelionę, prasidedančią atleidimu ir pasibaigiančią susiliejimu su Dievu.
J.Haydno kūrinys sulaukė didelio pasisekimo, tad kompozitorius netrukus jį adaptavo įvairioms atlikėjų sudėtims.
Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas Mindaugas Bačkus pasakojo: „Sekdamas J.Haydno istorija paprašiau brolio Benedikto, kad jis būtinai pakomentuotų Kristaus žodžius tarp muzikos dalių. Tarsi pasakytų trumpus pamokslus, kaip ir buvo sugalvota anuomet.
Mes sėdėsime aplink altorių ir grosime šią muziką. Septynios lėtos dalys yra nelengva užduotis, bet tikimės tiesiog pabūti kartu ir pamedituoti bendruomenėje.“
Kompozitorius kūrinį „Septyni paskutiniai mūsų Išganytojo žodžiai ant kryžiaus“ sukūrė Kadiso (Ispanija) katedros kardinolo prašymu Didžiojo penktadienio bažnytinei liturgijai.
1801 m. išleistoje kūrinio partitūroje J.Haydnas rašė: „Didįjį penktadienį atlikdavo oratoriją, kurios atlikimo metu pakilęs į sakyklą vyskupas paskaitydavo vieną iš septynių žodžių ir jį pakomentuodavo. Baigęs jis nusileisdavo žemyn ir klaupdavosi prieš altorių. Pauzę užpildydavo muzika.
Po to vyskupas vėl lipdavo į sakyklą, skaitydavo ir komentuodavo kitą žodį, vėl nusileisdavo ir klaupdavosi prieš altorių, ir visada po jo kalbos užgrodavo orkestras. Šiam veiksmui ir turėjo būti skirta mano kompozicija.“
Koncertas „Septyni paskutiniai Jėzaus Kristaus žodžiai“ kviečia klausytojus šventiniu laikotarpiu stabtelėti ir pagalvoti apie tikėjimą, gyvenimo prasmę ir tikrąsias tiesas.
