Aišku, tradiciją pratęstų ištikimas dabartinio Rusijos imperatoriaus bendražygis Sankt Peterburgo Marijos teatro vadovas Valerijus Gergijevas. Šią idėją V.Putinas pagarsino susitikime su Rusijos artistais, kurį išprovokavo neramumai svarbiausiuose šalies teatruose.
Mat Didįjį ir Marijos teatrus dėl karo Ukrainoje palieka užsienio šokėjai. Be kitų, Marijos teatras neteko pagrindinio šokėjo iš Anglijos Xanderio Parisho, Didysis – italo Jacopo Tissi. Tačiau didžiausią šoką putinistams sukėlė Didžiojo teatro primabalerinos Olgos Smirnovos pabėgimas į Olandijos nacionalinio baleto trupę. Turinti protėvių ukrainiečių O.Smirnova viešai prisipažino: „Niekada nemaniau, kad man bus gėda dėl Rusijos“.
Minėto susitikimo metu V.Putinas palygino rusų kultūros „diskriminaciją“ Vakaruose su cenzūra nacistinėje Vokietijoje. Jis pasiūlė Kremliaus ruporui V.Gergijevui pagalvoti apie vadovavimą abiems pagrindiniams šalies muzikiniams teatrams.
V.Gergijevas Didįjį ir Marijos teatrus pavadino dviem „galingiausiomis muzikinio teatro tradicijomis planetoje“ ir pritarė, kad „gal jau laikas pagalvoti apie jų pastangų koordinavimą“. Dirigento nuomone, tai atvertų didelių perspektyvų.
Kontraktus Vakaruose praradusiam V.Gergijevui tai reikštų naujas solidžias pareigas. Kita vertus, būtų nubaustas Didžiojo teatro generalinis direktorius Vladimiras Urinas už nepakankamą lojalumą režimui. Jis pasirašė kultūros vadovų laišką, smerkiantį karą Ukrainoje, leido išeiti O.Smirnovai ir nutraukti kontraktą Maskvoje, išvykti į Niujorką choreografui Aleksejui Ratmanskiui.
Be to, V.Putinui galėjo nepatikti V.Urino liberalumas, palaiminant baletą apie Rudolfą Nurejevą, apnuoginusį legendinio šokėjo homoseksualumą. Tad V.Urino dienos Didžiajame teatre greičiausiai suskaičiuotos.
