„Po amžių pertraukos gyvam skambėjimui prikeltos giesmės – tai ne tik atradimas melomanams, bet ir Vilniaus dvasinės istorijos tęstinumo liudijimas“, – teigė projekto sumanytoja muzikologė Beata Baublinskienė.
Plokštelės pagrindu tapo 2020-ųjų vasarą su dideliu pasisekimu nuskambėjusi koncertinė programa „Ave Maria. Ave maris stella“, kurioje pirmą kartą po daugelio amžių pertraukos suskambo giesmės iš XIV a. datuojamo, Vilniaus bernardinams priskiriamo rankraščio, saugomo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.
„Tąkart Vilniaus arkikatedroje bazilikoje ir Šv. Teresės bažnyčioje nuskambėję Žolinei skirti koncertai sulaukė ypatingo dėmesio. Dar ir po metų žmonės teiravosi, ar nebus kartojama programa. Tad tapo aišku, kad ją būtina įrašyti, juolab suvokiant atliekamų kūrinių istorinę ir kultūrinę vertę.
Šios giesmės – tai saviti, galima sakyti, vilnietiški klasikinių grigališkųjų giesmių variantai. Jie nebuvo atliekami bent keletą amžių, tačiau prikelti paliudijo viduramžių Vilniaus ir bendrai Lietuvos dvasinės kultūros vienalaikiškumą su visoje krikščioniškoje Europoje vykusiais procesais. Esu labai dėkinga visiems įrašų dalyviams, o taip pat – Lietuvos kultūros tarybai už finansinę paramą“, – sakė B.Baublinskienė.
Parengti programą drauge su Vilniaus arkikatedros bazilikos grigališkuoju choru „Schola Gregoriana Vilnensis“ buvo pakviestas pripažintas grigališkojo choralo žinovas, dirigentas, Fryderyko Chopino muzikos universiteto profesorius Michałas Sławeckis (Lenkija).
„Pamaldumas Mergelei Marijai per amžius buvo neatsiejamas nuo Šv. Pranciškaus Asyžiečio sūnų dvasingumo. Plokštelė „Gaude Maria Virgo“ („Džiūgauk, Mergele Marija“) pristato įspūdingą jo fragmentą, kurio melodinį savitumą galima sieti su bernardiniškąja tradicija.
Rengdami programą originalias Vilniaus melodines versijas sugretinome su seniausiais Europos rankraščiais. Šitaip atlikimas įgavo grigališkajam aukso amžiui būdingą laisvą ritmą, grindžiamą retorikos menu. Juk grožis, pasak Benedikto XVI, yra ne liturgijos puošmena, o jos dalis“ , – pasakojo M.Sławeckis
Albumas „Gaude Maria Virgo“ susijęs ir su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bei Abiejų Tautų Respublikos dvasiniu paveldu. Ne vieną šimtmetį naudotų liturginių knygų likimas atkartoja krašto istorijos vingius.
Antai plokštelės pagrindą sudarantis XIV a. rankraštis iš Vilniaus buvo nukeliavęs iki Gardino, XX a. – net iki Maskvos (Lenino bibliotekos), bet vis sugrįždavo namo. Tad neatsitiktinai plokštelės pristatymai buvo suplanuoti trijose ATR sostinėse: Vilniuje, Krokuvoje ir Varšuvoje.
Pasak choro „Schola Gregoriana Vilnensis“ vadovo Dainiaus Juozėno, labai svarbu atlikti šią išskirtinę programą visų trijų karališkų sostinių šventovėse – Krokuvoje, iš kur bernardinai atvyko į Lietuvą, Karalystės sostinėje Varšuvoje ir LDK sostinėje Vilniuje.
„Be to, šie koncertai įprasmina ilgametį mūsų choro bendradarbiavimą su Lenkijos grigališkojo choralo aplinka bei tvirtą draugystę su šios programos dirigentu Michału Sławeckiu“ , – pabrėžė D.Juozėnas.
Šio mėnesio pradžioje albumas „Gaude Maria Virgo“ pristatytas Lenkijoje – Krokuvos Šv. Bernardino bažnyčioje ir Varšuvos Šv. Jono arkikatedroje. Koncertas Vilniuje planuojamas po Velykų. Vasarą laukiama pasirodant ir vinilo plokštelės. Albumą „Gaude Maria Virgo“ įrašė „MAMA Studios“.
