Šis projektas yra dviejų etapų, jo metu įgyvendinami du tikslai: LLVS kviestų ekspertų komisijos pateikia per praėjusius metus pirmą kartą išleistų geriausių verstinių knygų sąrašus, o tuomet skaitytojai portale LRT.lt renka Metų verstinę knygą.
Šiais metais skaitytojai galės rinkti net trijų kategorijų knygas: grožinės, negrožinės ir vaikų bei jaunimo literatūros. Geriausios verstinės grožinės literatūros dešimtuką sudaro šiuolaikiniai ir literatūros klasikos kūriniai (klasika laikomas veikalas, kuris buvo išleistas originalo kalba prieš tris dešimtmečius ar seniau). Kitose dviejose kategorijose – penketukai.
Konkursą įrėmina dvi simbolinės datos: ekspertų sudaryti sąrašai skelbiami ir balsavimas pradedamas kovo 16 – Knygnešio dieną, o balsavimas baigiamas ir Metų verstinės knygos rinkimų rezultatai visose kategorijose paskelbiami balandžio 23 – Pasaulinę knygos dieną.
„Šiemetiniai Metų verstinės knygos rinkimai, deja, istoriniai, – sako ekspertų komisijos narė literatūrologė Jūratė Čerškutė. – Proceso finišo tiesiojoje mus visus ištiko karas, aiškiai padalinęs gyvenimą iki ir po. Laimei, jis nesugebėjo padalinti ar paveikti literatūros vertinimo, o neretu atveju dar labiau išryškino ir užaštrino kone kiekviena knyga liudijamą nesibaigiančią gėrio ir blogio kovą. Tas matyti ir skaitytojų verdiktui pateiktuose trumpuosiuose knygų sąrašuose.
O galvojant apie ilguosius sąrašus, ko gero, daugiausia nuostabos gali sulaukti ilgasis negrožinės literatūros sąrašas, dar kartą patvirtinantis jau kelerius metus regimą negrožinės literatūros pirmavimą prieš grožinę.
Viliuosi, kad skelbiamas klasikos sąrašas paragins sugrįžti ar atrasti Vakarų kultūroje jau įsitvirtinusius tekstus. Apskritai šie sąrašai skaitytojams siūlo net 101 gerai parašytą ir gerai išverstą knygą.“
„Didžioji šių metų rinkimų naujiena – vaikams ir jaunimui skirtos verstinės literatūros kategorija, – pasakoja Metų verstinės knygos projekto koordinatorius Paulius Garbačiauskas. – Jau senokai kirbėjo, kad mes, literatūros vertėjus vienijanti meno kūrėjų sąjunga, vaikų literatūrai skiriame nepakankamai dėmesio, o šio segmento apimtis didžiulė.
Juk visi norime, kad augtų knygas klausantis, skaitantis ir mylintis jaunimas, tad turime padėti jiems ir jų tėveliams atsirinkti ir parodyti geriausius čia išleidžiamus kūrinius. Reikėjo ir tam tikros drąsos leistis į visai kitokią literatūrą ir kitokius jos vertinimo kriterijus, negu esame įpratę, tad nekilo abejonės, kad šiai kategorijai turime suburti atskirą ekspertų komandą, kuria be galo didžiuojuosi.“
„Labai taikli ir graži kažkur atrasta mintis, kad Platono skaitytojais negimstama, o tampama, – atkreipia dėmesį vaikų literatūros ekspertė literatūrologė Eglė Baliutavičiūtė. – Tampama skaitant, plečiant estetinį skonį, vertybes, ugdant kritinį bei stiprinant abstraktųjį mąstymą, mažais žingsneliais ir su skaitymo džiaugsmu einant per gerų ir meniškai vertingų tekstų įvairovę nuo mažų dienų.
Ir tai tik viena iš verčių, dėl kurių vaikų literatūra svarbi ir nusipelno būti pastebėta, įvertinta. Ir kiekvieną kartą, kai vaikų literatūra atsiduria ten, kur anksčiau būta vien suaugusiųjų literatūros, apima šiltas šiltas jausmas. Tad tai, kad Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga nusprendė į Metų verstinės knygos rinkimus įtraukti vaikų literatūrą, man rodos, yra reikšminga.
Norėtųsi pabrėžti ir „Metų verstinės knygos“ vaikų literatūros sąrašo išskirtinumą. Iki šiol apdovanojimai tekdavo tik verstinėms grožinėms vaikų ir paauglių knygoms, o čia atkreipiamas dėmesys ir į puikias pažintines knygas. Be to, itin gražu, kad į sąrašą pateko dvi tikrai ypatingos ukrainiečių autorių knygos, viena jų net penketuke!“
Šių metų grožinės ir negrožinės literatūros ekspertai: Vytautas Bikulčius, Lina Buividavičiūtė, Jūratė Čerškutė, Dovilė Kuzminskaitė ir Donatas Puslys. Vaikų ir jaunimo literatūros: Eglė Baliutavičiūtė, Aigustė Vykantė Bartkutė ir Inga Mitunevičiūtė.
Metų verstinės knygos konkursą ir Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, informacinis partneris – LRT.
