Laukia nemokami belgų režisierės Chantal Akerman ir italo Ermanno Olmi filmų seansai.
Kas tie „Jaunieji programeriai“?
Tarptautinis kino edukacijos projektas „Moving Cinema“ vienija įvairias Europos šalių kino organizacijas bei vykdo veiklas, skirtas ugdyti jautrią ir kartu kritišką jaunąją kino žiūrovų auditoriją. Projekto dėmesio centre – šiuolaikinis ir klasikinis Europos autorinis kinas.
Lietuvoje šiai iniciatyvai atstovauja „Meno avilys“. Nuo 2015 m. drauge su įvairiais Lietuvos kino festivaliais bei „Skalvijos“ kino centru išrenka grupelę vyresniųjų klasių mokinių, t. y. „Jaunųjų programerių“.
Jie iš festivalių atrinktų filmų, tarpusavyje diskutuodami, sudaro programą, kurią ir pristato žiūrovams. Taip jaunuoliai ir jaunuolės įgyja vertingos patirties iš patyrusių kino programos sudarytojų, per kiną išreiškia jiems svarbias idėjas, o pastarieji susipažįsta su jauno žmogaus pasaulėžiūra, atranda jaunosios kartos santykį su kinu.
Dėmesys europietiško kino klasikai
Vienas iš svarbių „Moving Cinema“ pasiekimų – Europos filmų katalogas, kurį sudarė būtent „Jaunieji programeriai“ iš visų projekte dalyvaujančių šalių. Iš šio filmų sąrašo du filmus išsirinko ir šių metų mūsų šalies jaunieji programeriai, tiksliau – jaunosios programerės, tai: Julija Sotirovič, Saulė Žvikaitė, Ieva Martusevičiūtė, Ūla Kaulakytė, Barbora Verbylaitė, Aneta Beginskaitė ir Sandra Pleskačevskytė.
Kinu ne vienerius metus besidominčios ir su juo savo ateitį siejančios merginos nusprendė Lietuvos žiūrovams parodyti vienos garsiausių visų laikų belgų režisierės Chantal Akerman dokumentinį filmą „Naujienos iš namų“ (1976) ir italų kino klasiko Ermanno Olmi dramą „Postas“ (1961). Pastarąjį filmą jaunosios programerės pristatys šių metų festivalyje „Kino pavasaris“.
„Nuo pat projekto pradžios, mums buvo svarbu „Jaunuosius programerius“ aktyviai įtraukti ne tik į specialaus filmų rinkinio atranką, bet ir supažindinti su kino kuravimo virtuve. Šiemet projektą „Moving Cinema“ pakreipėme kita linkme – pasiūlėme „Jauniesiems programeriams“ išrinkti vieną filmą šių metų festivalio teminę kryptį atspindinčiai programai „Kad būtum – reikia kito“. Džiaugiamės filmo „Postas“ pasirinkimu“, – teigė „Kino pavasario“ turinio ir programos vadovė Aistė Račaitytė.
Jautrus ir asmeniškas Niujorko portretas
Kovo 17 d. 19 val. „Skalvijos“ kino centre bus galima išvysti belgų kino režisierės Chantal Akerman dokumentinį filmą „Naujienos iš namų“ – vieną įsimintiniausių Niujorko miesto portretų kino istorijoje.
Tai jautri ir melancholiška fizinio ir emocinio atstumo nuo gimtųjų namų refleksija. Neonų nušviestos užkandinės, grafičiais išpaišyti metro vagonai, nusidėvėję namų fasadai ir duobėtos gatvės.
Keistas, ant bankroto ribos atsidūrusio miesto grožis kontrastuoja su intymiu ir asmenišku garso takeliu, kurį sudaro Ch. Akerman skaitomi jos mamos iš Belgijos į Niujorką rašyti laiškai. Filme dominuoja aiški struktūra ir ilgi planai, kuriuose netrukdomai skleidžiasi pagrindiniai filmo veikėjai – erdvė ir laikas.
Pasak jaunosios programerės Ievos Martusevičiūtės, šį filmą lengviausia apibūdinti kaip prieglobstį nuo kasdieninio chaoso ar šiltą mylimo žmogaus apkabinimą. „Tai nepaprastai jautrus filmas, liudijantis režisierės santykius su mama, dar nepažinta aplinka, nauja pradžia ir savimi pačia“, – „Naujienas iš namų“ komentavo Ieva.
Įėjimas su nemokamais bilietais, dalinamais „Skalvijos“ kasoje renginio dieną.
7 dešimtmečio Milanas
Festivalio „Kino pavasaris“ metu, kovo 27 d. 18 val. kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ ir balandžio 1 d. 17.15 val. „Skalvijoje“, jaunosios programerės pristatys filmą „Postas“.
Italų kino meistro Ermanno Olmi filme išradingai persipina tikrovė ir fikcija. Sparčiai augančio septinto dešimtmečio Milano kraštovaizdyje iškyla jauno žmogaus patirtys: pirmasis darbas, pirmoji meilė…
Pagrindinis filmo veikėjas, jaunuolis vardu Domenikas, ką tik baigė mokyklą ir pirmąkart ieško darbo. Dalyvaudamas didžiulės įmonės darbuotojų atrankoje, jis susipažįsta su bendraamže Antoniete.
Abiem jaunuoliams darbą gauti pavyksta, tačiau netrukus Domenikui, ne ką mažiau nei darbo postas, pradeda rūpėti Antonietė. Nepatyręs, drovus vaikinas vis svajoja su ja susitikti, tačiau juodu skiria ilgi ir painūs įmonės koridoriai.
„Pasirodė svarbu į šį filmą atkreipti bendraamžių dėmesį, nes jis kviečia susimąstyti, kokį vaidmenį darbas atlieka mūsų gyvenime ir kokią įtaką mums daro aplinka, į kurią pakliūvame“, – filmo „Postas“ pasirinkimą argumentuoja jaunoji programerė Julija Sotirovič.
„Meno avilio“ organizuojamas filmų peržiūras ir projektą „Moving Cinema“ remia programos „Kūrybiška Europa“ MEDIA paprogramė ir Lietuvos kultūros taryba.
