Rotary moterų klubo „Karalienė Luizė“ ir vyrų klubo „Concordia 1826” apdovanojimas „Vėtrungė“ už nuoseklią ir ilgametę veiklą kultūros ir meno srityje įteiktas Klaipėdos Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriaus vedėjai Birutei Skaisgirienei.
Bibliotekininkei – aukso sagė
Klaipėdos „Auroros“ viešbutyje susirinkę rotariečiai pirmiausiai pasveikino prieš Rusijos agresiją už laisvę ir nepriklausomybę didvyriškai kovojančią Ukrainą – nuskambėjo šios šalies himnas, tylos minute pagerbti žuvę kariai, išreikštas solidarumas su Kijevo, Chersono, kitų šiuo metu priešo artilerijos įnirtingai apšaudomų didmiesčių gyventojais.
B.Skaisgirienei įteiktas išskirtinis rotariečių prizas – rankų darbo auksinė sagė. Šis klaipėdiečio juvelyro Vido Bizausko pagamintas papuošalais bibliotekininkei ir menotyrininkei skirtas už prasmingas idėjas, įgyvendintus reikšmingus kultūros projektus: populiarių konkursų „Klaipėdos knyga“, meno renginių, viešųjų paskaitų, įvairių parodų ciklo „Pėdink į Girulius“ organizavimą.
Dar vienas visuomenės pastebėtas B.Skaisgirienės užmojis – nubraukti dulkes nuo Klaipėdos krašto menininkų, įvairiais laikais kūrusių vitražus, freskas bažnyčių, kultūros ir buities pastatų interjerams. Nemažai nesaugomų vertingų darbų sunyko arba guli sandėliuose. Iniciatorė planuoja išleisti iš užmaršties išplėšų meno kūrinių katalogą.
Rotariečių dėmesio nudžiuginta B.Skaisgirienė sakė, jog bibliotekų veikla ne visada pastebima ir vertinama, o ką jau kalbėti apie apdovanojimus: „Man šis prizas – kaip asmeninis „Oskaras“, įkvepiantis toliau žengti savo keliu, skleisti kultūros šviesą“.
Šiurpina kitas tironas – V.Putinas
Klaipėdos moterų rotariečių klubo „Karalienė Luizė“ prezidentė Valentina Burkšienė nusipelniusiems žmonėms jau dešimtmetį teikiamo prizo „Vėtrungė“ ištakas siejo su Europos tironu ir kraugeriu Napoleonu Bonopartu, jo eskaluota karų (1803 – 1815) politika, palietusia ir Mažąją Lietuvą – Klaipėda (Mėmelis) kurį laiką buvo tapusi laikinąja Prūsijos sostine, prancūzų okupuotos šalies valdovų rezidencija.
„Prūsijos aukštuomenė tais laikais rinkdavo lėšas karui su Prancūzija finansuoti. Pasiturinčios šeimos aukojo savo pinigus, geradariai karaliaus dvaro juvelyrams nešdavo auksinius papuošalus, o mainais gaudavo dirbinių kopijas, išlietas iš paprasto metalo. Ant tokių dublikatų buvo išgraviruojamas užrašas „Gold gab ich für Eisen“ („Išmainiau auksą į metalą“)“, – pasakojo V.Burkšienė.
Rytprūsiuose gimusi, moterų rotariečių originaliai pratęsta geradarystės idėja šių laikų diktatoriaus Vladimiro Putino režimo inspiruotos, Rusijos kariuomenės invazijos į Ukrainą kontekste, kai europiečiai vienijasi į kovą prieš agresiją, siunčia ginklus, teikia humanitarinę pagalbą karo pabėgėliams, „Auroros“ viešbučio salėje nuskambėjo lyg atgijęs napoleonmečio epochos aidas.
Pagarba krašto šviesuoliams
Kito Klaipėdos moterų Rotary klubo „Aditė“ apdovanojimas įteiktas Lietuvos jūrų muziejaus mokslininkei profesorei Brigitai Kreivinienei už unikalaus delfinų terapijos centro Kopgalyje kūrimą, pagalbą sunkiomis ligomis sergantiems neįgaliems vaikams, jų tėvams
Rotariečių prizais džiaugėsi Plungės viešosios bibliotekos direktorė, aktyvi visuomenininkė, šviesuolė Violeta Skierienė, Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė, šaulė, savižudybių prevencijos koordinatorė Daiva Genienė, Klaipėdos regos ugdymo centro direktorė, vaikų su negalia stovyklų organizatorė Laimutė Glaveckienė, palangiškis visuomenininkas, renginių vedėjas Nerijus Stasiulis.
Nepamiršti ir dvasininkai – Kretingos Rotary klubo apdovanojimas už pozityvių idėjų sklaidą, kantrų ir pasiaukojantį darbą su jaunimu atiteko seseriai vienuolei, pranciškonei misionienei, tikybos mokytojai Danutei Ančerytei.
„Atsigręžėme į Klaipėdos krašto šviesuolius, padėkojome jiems už kilnius darbus, brangiausių vertybių puoselėjimą. Kai kurie klubai tai jau seniai daro, tačiau buvo tokių, kuriems žvalgytuvės už Rotary rato ribų buvo pirmosios“, – pažymėjo šventinio vakaro vedėjas neringiškis rotarietis Arūnas Burkšas.
Prisiminė ir okeaninius žygius
Išskirtiniu rotariečių ir Lietuvos buriuotojų sajungos (LBS) medaliu „Už okeaninius žygius Lietuvai“ buvo apdovanoti pirmojo istorinio trijų jachtų žygio per Atlanto vandenyną su trispalve (1989) dalyviai jūrininkai Drąsutis Kudzevičius, Jonas Limantas, dienraščio „Lietuvos ryto“ žurnalistas Gediminas Pilaitis.
Tokiu pat klubo „Concordia 1826“ ir LBS pagarbos ženklu įvertinti pirmojo lietuvio profesionalaus buriuotojo, dalyvavusio prestižinėse „Volvo Ocean Race“ okeaninių jachtų lenktynėse aplink Žemės rutulį (2014–2015) Roko Milevičiaus nuopelnai.
Rotariečiai neabejingi Lietuvos vardą garsinantiems jūrų žygiams – jų iniciatyva ir lėšomis Klaipėdoje, Danės krantinėje netoli Biržos tilto, iškilo paminklinis knechtas iš Šeduvos miestelio kilusiam buriuotojui Broniui Rožinskui – pirmajam lietuviui jachta „Hermes II“ įveikusiam Atlanto vandenyną maršrutu Šcecinas-Majamis, o paskui pratęsusiam savo kelionę iki San Diego uosto (1962–1963).
Po visus pasaulio žemynus išsiskleidusios, dešimtys tūkstančių geros valios žmonių sutelkusios organizacijos „Rotary International“ 117-ajį gimtadienį Lietuvos pajūryje ženklino šūkis „Atsivesk į mūsų gretas bent vieną savo bičiulį ne rotarietį“.
