Neringiškiai protesto akcijoje kaukšės plaktukais Įžvelgė grėsmę istoriniam Nidos švyturio kompleksui, kurio dalį norima parduoti

Tokiai idėjai nepritarianti vietinė kultūros bendruomenė vasario 24 dieną organizuoja protesto akciją „Pietūs pas švyturininką“, į kurią kviečiami visi Kuršių nerijos istorijos ir kultūros paveldo likimui neabejingi žmonės.

Pasklidus žiniai apie Vyriausybės planus istorinio Nidos švyturio statinius ir „Mediko“ poilsio namus, kurių teritorijoje išliko kopų prižiūrėtojo namelis, parduoti aukcione sujaudino Neringą. Kultūrininkai atviru laišku „Dėl nekilnojamojo turto išsaugojimo visuomenės reikmėms“ kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę.

„Peticijų platformoje publikuotą laišką jau pasirašė daugiau kaip 1000, o gyvai – virš 500 žmonių, nors po namus nevaikščiojome. Jaučiame didžiulį  neringiškių, kurorto svečių palaikymą. Žmonėms rūpi Kuršių nerijos ateitis – tamsūs namų langai Neringai nieko gera neduoda!“, – įsitikinusi iniciatyvinės grupės narė, parašų rinkimo iniciatorė, meno ir kultūros almanacho „Dorė“ redaktorė Raimonda Meyer-Ravaitytė.

Pasak meninės protesto akcijos organizatorių, pagrindinis jų tikslas – atkreipti Vyriausybės dėmesį į opiausias kurorto plėtros problemas, kad lengva ranka nebūtų išparceliuoti Nidos švyturio pastatų komplekso ir buvusių poilsio namų „Medikas“ statiniai. Siūloma juos perduoti Neringos savivaldybei, panaudoti tikslingai plėtojant tarptautinį turizmą, kuriant meną, puoselėti kultūrą.

Neringoje susiklosčiusi situacija, kai kiekvienas žemės lopinėlis, žmogus ar kultūra yra vertingi tik tiek, kiek gali atnešti pelno, didžiulį nerimą kelia šiuolaikinio šokio teatro įkūrėjai, choreografei Agnijai Šeiko: „Dar vienas žingsnis ir tapsime Kinija, kur dėl pinigų niokojamas architektūros paveldas, naikinama unikali gamta. Neringa labai trapi vietovė, ją matyti vien tik kaip objektą verslui plėtoti – itin pavojinga tendencija“.

Menininkai aimanuoja, kad  Kuršių nerijoje jiems vis sudėtingiau įgyvendinti savo projektus tik todėl, kad ši į UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo vertybių sąrašą įtraukta Lietuvos pajūrio vietovė keičiasi – palengva virsta turtingųjų atostogautojų laikino poilsio, naujakurių vilų vieta. Galimų erdvių meno veiklai praradimas siaurina ir taip nedideles Neringos galimybes būti išskirtiniu kultūros lauku.

„Tik kurdami, plėsdami, o ne mažindami meno erdves, pritraukdami į jas sąmoningus, įdomius kūrėjus, galėtume subalansuoti verslo ir visuomenės poreikių santykį Neringoje“, – tvirtina A.Šeiko.

Visuomenininkų užmojus remia Neringos meras Darius Jasaitis: „Nidos švyturys – vienas svarbiausių ir brangiausių Kuršių nerijos ženklų, šios vietovės tapatybės simbolis. Urbo kalno papėdėje stūksantys senieji pastatai su priklausiniais yra neatskiriama, nedaloma ir neparduotina istorinio komplekso dalis“.

Jeigu Neringai pavyktų perimti Turto bankui priklausančių Nidos švyturio statinių kompleksą, Urbo kalno papėdėje būtų galima įkurti interaktyvų Šviesos muziejų, sukurti atviras visuomenei menininkų dirbtuves, specializuotą lauko skaityklą-kavinę, kitas vietos gyventojams ir svečiams patrauklias kultūros erdves.

Nidos centre esančių poilsio namų „Medikas“ teritorijoje išlikęs senasis kopų prižiūrėtojo namas – paskutinis dar neįveiklintas kurorto visuomeninės paskirties objektas, tinkamas vasarą į Kuršių neriją atvykstantiems kultūros, švietimo, sporto specialistams, vasarojantiems moksleiviams, rezidentams apgyvendinti.

„Neišsaugojus šio pastato visuomenės reikmėms, ir kurorto savivaldybės, ir nacionalinės švietimo bei kultūros įstaigos tiesiog neįstengtų mokėti šiuolaikinės rinkos sukeltų kosminių patalpų nuomos kainų. Tada jos nebegalėtų tęsti savo veiklos Neringoje“, – pažymėjo R.Meyer-Ravaitytė.

Protesto akcijos „Pietūs pas švyturininką“ iniciatoriai dalyvių prašo į renginį atsinešti aukciono plaktuką imituojančius instrumentus. Ant Urbo kalno jų lauks vaišingi švyturininkai su garuojančiais patiekalais.