J. Ivanauskaitės premijai šiemet pateikta 18 knygų, išleistų 2021–2020 metais, knygas išleido 10 leidyklų, tad Lietuvos literatūrinė panorama tikrai atspindėta. Knygos įvairios tiek žanrais, tiek temomis, tiek stiliumi, tad komisijos nariai daug diskutavo ir išrinkti laureatą nebuvo paprasta. Komisija diskutavo dėl premijos kriterijų, ar didžiausias dėmesys turėtų krypti į literatūrinę kūrinio vertę, ar taip pat svarbu atkreipti dėmesį į J. Ivanauskaitės kūrybinę laikyseną, jai svarbias kūrybos vertybes.
Po įdomių diskusijų komisija nusprendė J. Ivanauskaitės premiją šiemet skirti T. Vaisetai, už romaną „Ch.“ Komisijos nuomone, T. Vaisetos romanas – drąsus ir ambicingas kūrinys, kurio nepastebėti neįmanoma. Tai talentingai parašyta knyga, patenkanti į Lietuvoje retą idėjų literatūros lauką. Tiesa, komisijos narys Mindaugas Nastaravičius, T. Vaisetos bičiulis, nuo balsavimo nusišalino.
T. Vaiseta – rašytojas ir istorikas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas. „Ch.“ – jau trečioji T. Vaisetos grožinė knyga. 2014 m. pasirodė debiutinis apsakymų rinkinys „Paukščių miegas“, 2016 m. romanas „Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal“. Autorius parašė dvi istorines monografijas: „Nuobodulio visuomenė“ (2014) ir „Vasarnamis“ (2018).
„Ch“ – žodingas, daugiasluoksnis, intelektualus idėjų romanas. Scenos darbininko Šarlio, šios knygos pagrindinio veikėjo ir pasakotojo, žodžiais tariant, tai romanas apie pirmąjį tikrą teatrą, nes jame vaidinama iki galo – iki mirties. Tokie teatrai esą kuriasi juodžiausiais negandų metais, kad atpirktų žmonijos nuodėmes. Į romano sceną žengę aktoriai atkartoja istoriškai realiai Viduramžiu? spektakliuose vaizduotą Paryžiaus vyskupo šventojo Dionizo kankinimo istoriją: juos degina, plaka, atiduoda suėsti laukiniam žvėriui. Ironiškai, kartais groteskiškai ir absurdiškai autorius skaitytojus romane kviečia kartu mąstyti apie mirties kultūrą ir jos prasmę, pareigos reikšmę, meno paskirtį ir Vakarų kultūros vertybinius pamatus, vadinamąją „mažojo žmogaus“ idėją, amžiną, nesiliaujančią dieviškųjų ir demoniškųjų pradų kovą.
Nuo 2008 metų teikiama J. Ivanauskaitės premija skiriama ne vyresniam kaip 45 metų autoriui už geriausią lietuvių literatūros kūrinį, atitinkantį formuluotę „Už laisvą, atvirą ir drąsią kūrybinę raišką“. Kūrinys turi būti išleistas per pastaruosius dvejus kalendorinius metus. Šiemet premijos komisiją sudarė anksčiau šios premijos laureatais tapę rašytojas, literatūros tyrinėtojas Rimantas Kmita, poetas, dramaturgas Mindaugas Nastaravičius, poetė, „Šiaurės Atėnų“ redaktorė Giedrė Kazlauskaitė. Taip pat komisijoje – J. Ivanauskaitės sesuo etnologė Radvilė Racėnaitė ir leidyklos „Tyto alba“ vadovė Lolita Varanavičienė. Laureatui įteikiamas diplomas, keraminis drambliukas ir piniginė premija, kurią teikia mecenatė „Tyto alba“ (Premijos dydis 1000 eurų, neatskaičius mokesčių). Jurgos Ivanauskaitės premijos laureatų sąrašas
2021 m. – Linai Simutytei už apsakymų knygą „Miesto šventė“ (Kauko laiptai).
2020 m. – Jurgai Tumasonytei už apsakymų knygą „Undinės“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).
2019 m. – Mindaugui Nastaravičiui už poezijos knygą „Bendratis“ („Tyto alba“).
2018 m. – Gabijai Grušaitei už romaną „Stasys Šaltoka: vieneri metai“ („Lapas“).
2017 m. – Rimantui Kmitai už romaną „Pietinia kronikas“ („Tyto alba“).
2016 m. – Aušrai Kaziliūnaitei už eilėraščių knygą „Mėnulis yra tabletė“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).
2015 m. – Giedrei Kazlauskaitei už eilėraščių knygą „Meninos“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).
2014 m. – Agnei Žagrakalytei už romaną „Eigulio duktė: byla F117“ („Tyto alba“).
2013 m. – Gintarui Bleizgiui už eilėraščių knygą „Sodas“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).
2012 m. – Laurai Sintijai Černiauskaitei už romaną „Medaus mėnuo“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).
2011 m. – Rimvydui Stankevičiui už poezijos knygą „Patys paprasčiausi burtažodžiai“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).
2010 m. – Renatai Šerelytei už romaną „Mėlynbarzdžio vaikai“ („Alma littera“).
2009 m. – Kristinai Sabaliauskaitei už romaną „Silva Rerum“ („Baltos lankos“).
