Šioje jau daug metų su Lietuva draugaujančioje Prancūzijos provincijoje vasario pradžioje surengta Baltijos šalių kultūros savaitė.
Parodoje – garsių filosofų atvaizdai
Parodoje eksponuojami klaipėdiečio skulptoriaus K.Pūdymo darbai atspindi jo ilgametes simpatijas Prancūzijai. Kurį laiką Paryžiuje gyvenęs, ne vieną autorinę parodą čia surengęs menininkas frankofonas bronzoje įamžino pasaulinio garso prancūzų rašytoją, filosofą egzistencialistą Jean'ą Paulį Sartre'ą (1905–1980).
J.P.Satre'as 1965 metais lankėsi Lietuvoje, žavėjosi Kuršių nerija. Vakarietiškos kultūros simboliu vadinamo intelektualo pėdsakus kopose tąkart įamžino fotomenininkas Antanas Sutkus. Filosofo viešnagę primenanti K.Pūdymo skulptūra „Prieš vėją“ prieš kelerius metus iškilo Nidoje ant tos pačios Parnidžio kopos.
Dar vienas eksponuojamas K.Pūdymo kūrinys – kito Lietuvą aistringai mylėjusio, jos vardą garsinusio iš senos LDK didikų giminės kilusio rašytojo, filosofo, vertėjo ir diplomato Oskaro Milašiaus (1887–1939) skulptūra.
Daug kalbų mokėjęs O.Milašius – pirmasis Lietuvos pasiuntinys Prancūzijoje, atstovavęs mūsų šalį Tautų Sąjungoje, propagavo lietuvių kultūrą. Jam suteiktas Kauno Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas.
Prancūzijai dovanota 2,4 metro aukščio Č.Milašiaus skulptūra puošia Fontemblo miesto kultūros centrą. Čia rašytojas dirbo, gyveno „Juodojo erelio“ viešbutyje, palaidotas miesto kapinėse. Jo vardu pavadinta viena Fontemblo aikštė.
Parodoje K.Pūdymas rodo sumažintų J.P. Sartre'o ir Č.Milašiaus skulptūrų modelius, metalo plastiką. Keramikė A.Goutt-Allikmets pristato iš akmens ir porceliano sukurtas vazas, J.Sellier-Titova – figūratyvines stiklo kompozicijas.
Baltų filmų festivalis nenuvylė
Menininkų paroda vaizdingojo Luaros slėnio regione – tik vienas iš daugelio čia vykusių Baltijos šalių kultūros savaitės renginių, organizuotų daugiau kaip 30 metų veikiančios Turenės ir Baltijos šalių draugystės asociacijos, kuriai vadovauja Paulis Olivieras.
Kultūros savaitės programą praturtino Baltijos šalių kino filmų festivalis. Pernai rudenį iš anksto pristatytas jaunosios lietuvių kinematografininkų kartos režisieriaus Karolio Kaupinio vaidybinis filmas „Nova Lituania“ sulaukė prancūzų publikos dėmesio, puikiai įvertintas.
„Mūsų istorija patvirtina, jog turime ginti laisvę ir demokratiją Europoje. Islandai nepabūgo pripažinti Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybės, o dabar Baltijos šalys yra priešakinėse paramos Baltarusijos ir Ukrainos žmonėms linijose“, – atidarant parodą pažymėjo Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas.
Turenės ir Baltijos šalių draugystės asociacija pradžioje rūpinosi paramos ir humarinės pagalbos reikalais. Šiuo metu draugija aktyviai bendradarbiauja švietimo, kultūros srityse, padeda plėtoti tarptautinį turizmą.
Baltijos šalių kultūros savaitės renginių programoje dalyvavo ir Latvijos bei Estijos ambasadoriai Prancūzijoje Eduardas Stiprusas, Lembit Uibo. Praeitis ir šiandienos aktualijos nušviestos konferencijoje.
Parkų kūrėją primins kiparisas
Draugiški ryšiai Lietuvą jungia su dar viena centrinės Prancūzijos vietove La Krois en Turenė. Įdomu, jog šio miesto merija įsikūrusi garsiam kraštovaizdžio architektui Eduardui Andrė kažkada priklausiusiuose namuose, išliko ir jo projektuotas parkas.
Prancūzas E.Andrė ryškių savo veiklos pėdsakų paliko ir Lietuvoje – XIX amžiaus pabaigoje grafų Tiškevičių pakviestas projektavo peizažų stiliaus dvarų parkus Palangoje, Trakų Vokėje, Užutrakyje. Šie parkai dabar priskiriami brandžiausiems architekto E.Andrė darbams.
Gal todėl Lietuvai neabejinga ir E.Andrė vaikaitė Florence Marie Olivier – aktyvi Turenės-Baltijos šalių draugystės asociacijos narė. Jos ir bendražygių pastangomis susigiminiavę La Krois en Turenės bei Birštono miestai vaisingai plėtoja naujus bendradarbiavimo projektus.
F.M. Olivier, prisimindama savo protėvio E.Andrė darbus Prancūzijoje, kitose Vakarų ir Rytų Europos šalyse, jo suprojektuotame La Krois en Turenės parke drauge su Lietuvos atstovais pasodino retos rūšies kiparisą.
Palangos kurhauzo praeitį primena K.Pūdymo sukurtos grafų Tiškevičių figūrinės skulpūros. Klaipėdietis neatmeta galimybės įamžinti ir tenykščio parko kūrėjo E.Andrė atminimą, jeigu tik atsirastų šios idėjos rėmėjų.
