Sveikinimo žodžiu ceremoniją pradėjęs jo ekscelencija Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda padėkojo laureatams, savo darbais kuriantiems „terpę, kurioje galime jaustis lyg namie – įkvėpti, palaikomi, kartais panirę į diskusijas, tačiau svarbiausia – mylimi ir laukiami“.
„Būtent tokią Lietuvą, savo ir mūsų visų gerovės buveinę, statote jūs kurdami įtaigius teatro ir kino vaidmenis, siekdami geriau pažinti, suprasti kultūros procesus ir dalintis savo įžvalgomis su visuomene, liudydami sutelkiančią chorinės muzikos jėgą, ramiai stebėdami ir fiksuodami universalius, bet ir labai asmeniškus vaizdus, šiuolaikinėmis meno formomis išryškindami aktualias bendrabūvio problemas, primindami mūsų folkloro gelmę, saugodami kultūros paveldo lobynus ir puoselėdami etninės kultūros klodus“, – vardijo laureatų nuopelnus G.Nausėda.
Reikšmingiausius šalies kultūros ir meno apdovanojimus jis įteikė choro dirigentui ir kompozitoriui Vytautui Miškiniui, aktoriui Vidui Petkevičiui, fotomenininkui Remigijui Treigiui, etnomuzikologei Daivai Vyčinienei, menotyrininkei Agnei Narušytei ir tarpdisciplininio meno kūrėjui Dainiui Liškevičiui.
V. Miškinis premiją pelnė už chorinės kultūros turtinimą ir sklaidą, V. Petkevičius – už įtaigius vaidmenis teatre ir kine, R.Treigys apdovanotas už laiko ženklų poetiką fotografijoje, D.Vyčinienė – už folkloristikos aktualizavimą. A.Narušytei premija įteikta už vertybišką šiuolaikinės kultūros refleksiją, D.Liškevičiui – už kultūrinių stereotipų kritiką šiuolaikinio meno formomis.
Nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.
V.Petkevičius ir V.Miškinis buvo premijuoti už viso gyvenimo nuopelnus, likusieji menininkai – už pastarųjų 7 metų kūrinius.
2021 metų Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija skirta muziejininkui, etninės kultūros tyrinėtojui humanitarinių mokslų daktarui Eligijui Juvencijui Morkūnui už reikšmingą indėlį į Lietuvos tradicinės architektūros ir amatų tyrimus, išsaugojimą, populiarinimą ir kūrybingą muziejinę veiklą puoselėjant etninės kultūros gyvybingumą.
„Esate apdovanojami už bendrų Lietuvos namų jaukumą, grožį ir tvirtybę“, sakė G.Nausėda ir teigė tikįs, kad laikui bėgant vis naujos kartos atras ir tyrinės laureatų kūrybą, semsis joje įkvėpimo savo sumanymams.
„Tegu ši apdovanojimų ceremonija dar kartą mums visiems primena kultūros galią. Tegu mūsų vaizduotėje kultūra iškyla ir kaip nepalaužiama upės srovė, ir kaip tvirtas tiltas, jungiantis skirtingus šios upės krantus“, – linkėjo susirinkusiems valstybės vadovas.
