Kartu su jais konsultacijose nuotoliniu būdu dalyvavo Švedijos vargonų meistras, XX a. pabaigoje apmatavęs ir parengęs išsamią šių A.G. Casparini vargonų būklės ataskaitą – Niclas Fredrikssonas.
Šio kvietimo, dėl COVID situacijos vėlavusio daugiau nei metus, tikslas – padėti Lietuvos specialistams įvertinti vargonų restauravimo programos eigą ir šiuo metu jau vykdomus Vilniaus Šv. Dvasios bažnyčios vargonų restauravimo darbus.
Šie bene didžiausi Lietuvoje barokiniai vargonai, 1776 m. sukurti privilegijuoto Karaliaučiaus rūmų vargonų meistro Adamo Gotlibo Casparini, yra vieni vertingiausių vargonų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje rytinėje Europos dalyje. A.G Casparini vargonais susirūpinta 1993 m., kai grupė Lietuvos ir Švedijos istorinių vargonų specialistų nustatė pagrindinius restauravimo principus.
Deja, beveik 10 metų niekas nevyko, išardytų vargonų dalys saugotos neatsakingai, o nemažai jau restauruotų dalių prašėsi tvarkymo. Tad 2020 metais KPD ėmėsi iniciatyvos rasti lėšų ir atnaujinti restauravimo darbus.
Svečiai kartu su KPD darbuotojais, Vilniaus Šv. Dvasios parapijos vargonininku Romualdu Seniut, Lietuvos nacionalinės vargonininkų asociacijos pirmininku Baliu Vaitkumi bei restauruotoju, Kilnojamųjų kultūros vertybių atestavimo komisijos pirmininku ir Restauravimo tarybos pirmininko pavaduotoju Robertu Švelniku apžiūrėjo jau beveik dvidešimt metų išrinktus ir tylinčius vargonus bažnyčioje ir jų restauravimo vietoje – „Vargonų paveldo centro“ dirbtuvėse.
Čia praleidę ištisą dieną ekspertai išsamiai susipažino su visu procesu, įvertino vargonų traktūros ir griežyklos bei dalies vamzdyno restauravimo darbus, teikė konsultacijas Centro meistrams.
Ekspertų žinios apie Lietuvos vargonų situaciją, patirtis, geranoriškumas, restauravimo procesų išmanymas ir noras bei gebėjimas dalintis savo žiniomis paliko gilų įspūdį ir departamento darbuotojams, ir restauruotojams. Išsamią ataskaitą ir darbų įvertinimą raštu ekspertai turėtų pateikti jau netrukus.
