2021 m. Lietuvos kino teatrų pajamos siekė 7.8 ml. Eurų. Manoma, kad panašiai tiek pajamų kino platintojai ir neteko dėl piratavimo.
Pagrindinių Lietuvos kino distributorių bei videofilmų ir TV peržiūrų platformų (VoD) teises ginantis Intelektinės nuosavybės centras (INAC) siūlo stiprinti teisių gynimą ne tik šalinant nelegalius kūrinius, bet ir inicijuojant ieškinius pažeidėjams, rašoma pranešime spaudai.
Vos per plauką nuo labai didelio nusivylimo – būtent taip galima apibūdinti lietuviško filmo „Izaokas“ kelią į Lietuvos kino teatrus. Likus nedaug iki premjeros, šis meno kūrinys buvo patekęs į nelegalų rankas. Nors filmas ir nuvilnijo per įvairius nelegalų turinį platinančius rusų tinklalapius, intelektinės nuosavybės apsaugos centro (INAC) pastangomis katastrofos išvengta. Kaip užkirsti kelią filmų brakonieriams ir kokias pasekmes jų veiksmai turi kūrėjams?
INAC pastebi, kad dar iki pirmosios premjeros filmai gana dažnai patenka į piratų rankas ir sukelia nemažus nuostolius – tiek finansinius, tiek psichologinius. Anot centro vadovo Vyto Simanavičiaus, visiškai išnarplioti piratinį voratinklį trukdo nenuspėjamas ir nekontroliuojamas žmogiškasis faktorius.
„Žinant dabartinį internetinių piratų technologinį išsilavinimą, visiškai užtikrinti, kad iki filmo premjeros jis niekur nenutekės – misija neįmanoma. Kad ir kaip besistengtume, koją pakiša nekontroliuojamas, bet be galo svarbus žmogiškasis faktorius. Niekada negali nuspėti, kokie yra žmonių motyvai – kas yra patikimas, o kas nori tiesiog pasipelnyti. Iki galo neaišku kaip, bet po kino festivalio Rusijoje filmas „Izaokas“ atsidūrė piratų rankose“, – pasakojo V.Simanavičius.
Incidentas įvyko likus vos dviem savaitėms iki išankstinės premjeros Lietuvoje. Išanalizavus situaciją paaiškėjo, kad „Izaokas“ po festivalio akimirksniu spėjo pasirodyti dešimtyse rusiškų tinklalapių. Visgi greitas reagavimas ir sprendimų priėmimas leido išvengti katastrofos – premjeros Lietuvoje dieną piratiniai tinklalapiai buvo išvalyti.
„Pirmasis mūsų žingsnis buvo išvalyti „Google“ paieškos sistemą. „Google“ į viską reaguoja labai greitai ir akimirksniu valo savo bazes, siekdamas kuo kokybiškiau kovoti su piratais, todėl šis metodas – vienas veiksmingiausių. Išvalę paieškas, kreipėmės į piratinių tinklalapių valdytojus ir pareikalavome filmą pašalinti. Taip apvalėme rinką, ir išankstinės premjeros dieną „Izaoko“ paieškos sistemose ir nelegaliuose tinklalapiuose surasti jau nebebuvo galima“, – aiškino V.Simanavičius.
Anot jo, tokie atvejai – dažni pasaulyje. Jie kenkia kūrėjams, kurie į menino projektą įdeda visą širdį ir pinigus. Dėl piratinių vagysčių dingsta motyvacija kurti, atsiranda emocinių barjerų, galiausiai netenkama daug pinigų. Piratavimo problemą visame pasaulyje įžvelgiantis „Izaokas“ filmo prodiuseris S.Baltakis su nuoskauda prisimena kūrinio vagystę.
„Tokios istorijos stipriai kenkia kūrėjams – jos demotyvuoja ir griauna kūrybinį procesą. Piratavimas visiškai prilygsta vagystėms. Pamačius, kad filmas yra nutekintas, buvo labai pikta, apėmė neviltis, nes žinojau, kad kūrėme iš privačių santaupų, vis dar esame skolingi investuotojams apie 300 tūkst. eurų.
Įsivaizduokite, iš jūsų vagia, o tu negauni nei pinigų, nei gali mąstyti apie ateities projektus, nes dar šis filmas nėra atsipirkęs.. Toks momentas – tarsi rankų nukirtimas tiek režisieriui, tiek prodiuseriui. Gyventi skolose dėl to, kad aplinkui žmonės vagia tikrai ne pats maloniausias jausmas“, – skaudžia patirtimi dalijosi S. Baltakis.
Tuo metu V.Simanavičius pabrėžė, kad piratiniuose tinklalapiuose platinamos filmų kopijos yra žymiai prastesnės kokybės, todėl kenkia tolimesnei kūrinio sėkmei. „Jei filmas yra meninis, ypač svarbus jo garso takelis, įvairūs efektai. Žiūrint per kompiuterį piratiniame tinklalapyje, dažniausiai tos kokybės pajusti nepavyksta, ir tada žmonės socialiniuose tinkluose dalijasi nusiskundimais, peikia filmą. Taip gali būti sugadinta ne tik filmo premjera, bet ir visas produktas“, – kalbėjo INAC vadovas.
Visgi pasitaiko ir tokių atvejų, kai filmai būna išplatinami po premjeros. Jei prodiuseris yra užsisakęs monitoringo paslaugas, kūrinys dažniausiai yra apginamas. Jeigu tokių paslaugų nėra – filmas gali būti pasmerktas nesėkmei, o kūrėjas – apmąstymams, kodėl susidomėjimas filmu kino teatruose toks mažas. Pasak V.Simanavičiaus, autoriai turėtų atkreipti dėmesį ir į socialinius tinklus, kuriuose nuolatos dalinamasi piratinėmis nuorodomis.
„Izaoko“ pavyzdys nėra vienintelis. Prieš pasaulinę filmo „Hju Glaso legenda“ su Leonardo DiCaprio premjerą kūrinys buvo išplitęs daugybėje piratinių tinklalapių. Per keletą savaičių išvalėme „Google“ paiešką, ir galiausiai šio filmo premjera ne tik atpirko išlaidas, bet ir uždirbo pelną kino teatrams.
Animacinio filmuko „Ponas Kūdikis 2“ premjera Lietuvoje vyko kiek vėliau nei visame pasaulyje, todėl kūrinys buvo nutekintas piratų. Kai pradėjome ginti šį filmuką, „Youtube“ platformoje jis jau buvo sukaupęs per 4 milijonus peržiūrų.“, – pasakojo V.Simanavičius.
Anot filmų kūrėjo S.Baltakio, šios problemos visiškai išspręsti turbūt neįmanoma, nes piratavimo procesą lemia žmonės, kurių veiksmai nenuspėjami. „Izaoko“ prodiuseris pabrėžė: jeigu žmogus turės progą vogti, jis vogs, kad ir kaip būtų gaila.
„Vogti yra blogai. Tegul tokie žmonės ramiai nemiega. Daugybė asmenų vis dar nesupranta, kad intelektinės nuosavybės vagystė niekuo nesiskiria nuo apčiuopiamų daiktų vagystės. Gaila, kad nelegaliai platindami filmus žmonės net nesupranta, jog vykdo vagystę.
Mano nuomone, piratavimas internete dar ilgai klestės. Pagelbėti galėtų baudų taikymas ne tik platintojams, tinklalapių įkūrėjams, bet ir galutiniams vartotojams“, – svarstė S.Baltakis.
***
INAC gina „ Garsų pasaulio“ „ Film Jam“, „A-One films Baltic“, „Acme Film“, „Du Kine distribution“, „Theatrical Film distribution“, Go3, „Žmonės Cinema“ bei kitų kino kompanijų tam tiktų kūrinių teises.
