Tokie sumanymai pašokdino patalpų savo veiklai stokojančius kultūros atstovus – savo mintis jie išdėstė atvirame laiške Seimui ir Vyriausybei.
Kultūros atstovai užkūrė pirtį
Iniciatyvinė grupė kviečia viešą laišką pasirašyti ne tik vietinius gyventus, bet ir Neringos kultūrai nusipelniusius žmonės – Thomo Manno ir Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumų narius, šio švietėjo vardo kultūros ir meno premijos laureatus, kurorto garbės piliečius – visus, kurių gyvenimas, veikla vienaip ar kitaip siejasi su Kuršių nerija, ir tuos, kurie nėra abejingi jos ateičiai.
Atviras laiškas-kreipimasis „Dėl nekilnojamojo turto išsaugojimo visuomenės reikmėms“ dvi savaites bus Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešojoje bibliotekoje Nidoje ir jos filialuose – Juodkrantėje, L.Rėzos kultūros centre, Pervalkos Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre. Su rašto turiniu galima susipažinti socialinių tinklų grupėse, virtualioje erdvėje.
„Detaliau informuosime apie ketinimus parduoti kurortui reikšmingus objektus ir mūsų vizijas ir planus, surengę atvirą forumą internete“, – praneša laiško autoriai, tarp kurių yra visuomenei žinomi Neringos kultūros atstovai Vitalija Teresa Jonušienė, dr. Lina Motuzienė, Aušra Feser, Norbertas Airošius, Edita Lubickaitė, Gražina Žemaitienė, Rūta Žeimienė, Raimonda Meyer-Ravaitytė.
Iniciatoriai siekia, kad Finansų ministerijos Turto banko administruojami statiniai Nidoje būtų tinkamai įveiklinti, tarnautų visuomenei, pirmiausiai kultūrai, didintų Neringos kurorto patrauklumą, kurtų pridėtinę vertę.
Brangių kotedžų oazė – elitui?
Lietuvai atgavus nepriklausomybę Seimas priėmė toliaregišką sprendimą – visa Kuršių nerijos žemė buvo paskelbta išimtine valstybės nuosavybe, kurios negalima privatizuoti ir pardavinėti. Tiesa, pastatų savininkais gali būti valstybė ir savivaldybė, privatūs fiziniai ar juridiniai asmenys, todėl gražuolė Neringa po kurio laiko atsidūrė naujų grėsmių akivaizdoje.
„Nyksta vietos bendruomenė, į Neringą įsisukus nekilnojamojo turto plėtotojams, nuostabiausias perlas Baltijos pajūrio karūnoje palengva virsta miegamųjų namų rajonu, senosios vilas perstatomos į atostogų apartamentus. Privatizuoti uosteliai, prieplaukos, automobilių stovėjimo aikštelės kelia daug problemų ginant viešąjį interesą“, – opiausius skaudulius savo laiške atveria kultūros fronto darbuotojai.
Menkstant anksčiau sukurtai infrastruktūrai, Neringoje nebelieka ne tik viešbučių, bet ir nebrangių poilsio namų, kur galėtų apsigyventi vidutines pajamas gaunantys žmonės, tarp jų – vaikai ir jaunimas. Paskutinieji dar neparduoti visuomeninės paskirties objektai, pasak laiško autorių, yra neįkainojamos vertės, nes naujos statybos Kuršių nerijoje uždraustos, urbanistinė plėtra nenumatyta.
Nidos švyturys – kultūros vertybė
Senasis Nidos švyturys ant Urbo kalno, skaičiuojantys 146 metų istoriją, yra vienas svarbiausių Kuršių nerijos simbolių. Papėdėje pastatai ir jų priklausiniai, anot Neringos kultūros atstovų, yra neatskiriama švyturio komplekso dalis – nedaloma ir neparduotina.
Kai Nidos švyturys patikėjimo teise buvo perduotas kurorto savivaldybei, per porą metų jį aplankė 15 tūkst. smalsių turistų ir vasarotojų. Neringos muziejininkai įrodė galintys efektyviai administruoti, įveiklinti jiems perduotą švyturį, kurti pridėtinę kultūros turizmo vertę.
Švyturio kompleksas, kuriame keli nameliai ir net senasis šulinys, iš kurio Nidos gyventojai iki šiol semia vandenį, patikėtas Turto bankui. Neringos meras Darius Jasaitis, kad vertintojai geriau suvoktų ne tik materialinę, bet ir dvasinę šių statinių vertę, juos gretina netgi su Gedimino pilimi: „Mums tai išskirtinės reikšmės objektai – kultūros ir istorijos erdvė, pabrėžianti pusiasalio tapatybę“.
Urbo kalno papėdėje norima įkurti interaktyvųjį Šviesos muziejų, atviras menininkų dirbtuves, specializuotą lauko skaityklą-kavinę. Atnaujintuose namukuose būtų siūlomi apsilankymo paslaugų paketai kurorto gyventojams, svečiams, mokiniams, studentams, turistams, derinant kultūros paslaugų vartojimo ir aktyvaus poilsio galimybes. Ar šios idėjos bus įgyvendintos – neaišku.
Vien meno kolonijos neužtenka
Viešo laiško autoriai nerimuja dėl ateities – pastaraisiais metais, kai Neringoje beveik 100 proc. pabrango nekilnojamojo turto nuoma, į kurortą vis sunkiau prisišaukti aukščiausios kvalifikacijos specialistų (medikų, mokytojų, sporto trenerių, kultūros, turizmo darbuotojų), net gelbėtojų ir kopų prižiūrėtojų.
Nuomos įkainiams šoktelėjus į kosmines aukštumas, Kuršių nerijoje vasarą nebevyksta Nacionalinės moksleivių akademijos, kitų visuomeninių organizacijų stovyklos. Naujas iššūkis neringiškiams – surengti mokslininkų, kultūrininkų edukacijos, menininkų, sporto specialistų renginius.
Neabejojama, kad verslininkai jau nusitaikę ir į Nidos švyturio bei poilsio namų kompleksus. Jie eina lengviausiu keliu – įgytus senus namus pertvarko į poilsio apartamentus, o paskui parduoda kitiems – tokia taktika užtikrina greičiausią investicijų grąžą. Užkulisiuose arši kova vyksta net dėl buvusių tualetų patalpų.
Pavyzdine kultūros įstaiga vadinama Nidos meno kolonija (Vilniaus dailės akademijos padalinys) per vienuolika metų sugebėjo išplėtoti rezidencijų veiklą, įsirengė darbui su aukščiausio lygio garso ir vaizdo aparatūra pritaikytas patalpas bei apgyvendinimo erdves
Lietuvos kūrėjams, svečiams iš užsienio čia išties puikios sąlygos kūrybai, seminarams, plenerams, doktorantūros stovykloms, bet meno kolonijos erdvės užsakomos metus į priekį, todėl kitų kultūros ir švietimo įstaigų atstovams, moksleiviams čia nėra vietos.
Paskutinė viltis – medikų turtas
Atviro laiško autoriai atkreipia dėmesį į kitą pardavimui rengiamą objektą Nidos centre, Kuršių nerijos kopų apželdintojo Georgo Dovydo Kuverto vardu pavadintoje gatvėje – buvusius poilsio namus „Medikas“ su teniso aikštynu. Tarp jų yra išskirtinis kultūros paveldo objektas – Kopų prižiūrėtojo namelis. Ši buvusi medikų poilsiavietė jau dabar be jokių papildomų investicijų galėtų tapti daugiafunkciu apgyvendinimo objektu.
„Jeigu ir jos neteksime, švietimo ir kultūros įstaigos negalės tęsti savo veiklų – būsto nuoma rinkos kainos neringiškiams neįkandama. Panašiuose užsienio šalių kurortuose veikia kompensacijų mechanizmai, bet Lietuvoje to nėra – Neringoje, norint apgyvendinti vasarojantį specialistą, reikia ne mažiau nei 1500 eurų per mėnesį“, – prestižinio kurorto kainas centrinei valdžiai primena kreipimosi autoriai.
Buvusi medikų poilsiavietė – paskutinis dar neįveiklintas visuomeninis objektas Nidoje. Vasarą ten būtų galima apgyvendinti laikinai dirbti į Kuršių neriją atvykstančius specialistus, moksleivius.
„Prašome atkreipti dėmesį ir į tai, kad naujos statybos, tarp jų kultūros ir sporto objektų, Kuršių nerijos nacionaliniame parke yra uždraustos, leidžiama rekonstruoti tik senus pastatus nepažeidžiant griežtų draustinio reglamentų“, – Seimo ir Vyriausybės paramos tikisi kultūros bendruomenė.
Neringos meras siūlo kompomisą
Turto bankas švyturininko namelį Urbo kalno papėdėje su priklausiniais kaip nereikalingą statinį perėmė iš Lietuvos transporto saugos administracijos. Į parduodamo turto sąrašą jis buvo įtrauktas 2019 metais Vyriausybės nutarimu. Kitais metais objektai, esantys Taikos gatvėje, buvo išbraukti iš parduodamo turto sąrašo – manyta, kad be jų Nidos švyturys negali veikti.
Vėliau po apžiūrų ir vertinimų paaiškėjo, kad techninę įrangą galima iškelti kitur ir užtikrinti tolesnę švyturio veiklą. Kol kas namelis dar nėra grąžintas į parduodamo valstybės turto sąrašą, neparduodamas, tačiau parengtas Vyriausybės nutarimo projektas, kuriuo jis būtų siūlomas Turto banko aukcione.
„Pasiūliau mainus – keisti švyturininko namelį, buvusius medikų poilsio namus į Neringos savivaldybei mažiau reikšmingą tokios pat vertės ir dydžio pastatą Juodkrantėje. Jeigu valstybei taip svarbu pinigai, o mums reikia gelbėti Lietuvą, tebūnie taip kaip nori Turto bankas“, – paskutinę kortą metė D.Jasaitis.
Paveldo objektas ir bendruomenė
Neringos meras sakė matęs Finansų ministerijai adresuotą Vyriausybės raštą deleguojant vesti derybas su savivaldybe: „Prieš pusantros savaitės išsiunčiau laišką, kuriame siūlau mainus. Derybų data dar nepaskirta“.
Kuršių nerija įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Siekdama tokio statuso Lietuva tarptautinei bendruomenei įsipareigojo saugoti šios išskirtinės Baltijos pajūrio teritorijos gamtą, kultūros palikimą, atverti į ją vartus mūsų šalies gyventojams ir užsienio svečiams.
Tarp įsipareigojimų minima ir Neringos bendruomenė, žvejyba Kuršių mariose, kiti tradiciniai vietovės amatai ir verslai, savitas žmonių gyvenimo būdas – visa tai irgi būtina saugoti kaip lokaliosios tapatybės garantą.
„Permainos kelia naujas grėsmes – pusiasalis gali virsti uždara, antrinį nekilnojamąjį turtą čia įsigijusių asmenų epizodinio buvimo vieta. Matome, kad naujakuriams, tik vasaroti atvykstantiems žmonėms paveldas nelabai rūpi“, – pavojaus varpais skambina Neringos kultūros puoselėtojai.
