Miestas įvertino jo neginčijamus nuopelnus Vilniaus džiazo kultūrai. Šis festivalis lietuvių publikai pirmasis pristatė daugybę pasaulio improvizacinės muzikos banginių, visą japonų džiazo elitą.
„Šis apdovanojimas man labai brangus. Visada tikėjau, kad gyvenimas yra toks, kokį jį patys susikuriame. Visą laiką žinojau, ką aš darau ir kodėl tai darau. Tik nebuvau įsitikinęs, kad kiti tai supranta. Bet po 35-erių metų man ramu. Ir už tai ačiū Vilniui!“ – dėkojo už įvertinimą A.Gustys.
Iki „Vilnius Jazz“ Lietuvoje tebuvo vienas džiazo festivalis Birštone, o sostinėje, be pavienių džiazo koncertų Filharmonijoje ir buvusiuose Menininkų rūmuose (dabar Prezidentūra), nieko nevyko. Tiesa, dar veikė melomanų klubelis: Mokslų akademijos bibliotekoje jie keisdavosi vinilo plokštelėmis ir įrašais.
1987-aisiais džiazo grandui Viačeslavui Ganelinui emigravus į Izraelį, atsivėrė dar didesnė tuštuma. Tai tapo paskutiniuoju postūmiu surengti Vilniuje džiazo festivalį. Pirmasis kuklus jo koncertas Mokslų akademijos mažojoje salėje 1987-aisiais priminė emocinį proveržį, o nuo jo prasidėjo „Vilnius Jazz“ istorija.
Festivaliui teko patirti įvairiausių išbandymų. Per ekonominę blokadą nebuvo ne tik benzino – renginio įkvėpėjas ir prodiuseris A.Gustys per draugus Sankt Peterburge ir Maskvoje parūpindavau užsienio muzikantams fiktyvius iškvietimus koncertuoti Rusijoje, nes lietuviškų vizų nebuvo. Užuot vykę į Rusiją, festivalio svečiai išlipdavo iš traukinio Vilniuje ir pagrodavo „Vilnius Jazz“. Daugelis festivalių įvyko lyg per stebuklą.
Tačiau A.Gustys niekada neišsižadėjo savo estetinės vizijos, nesusigundė lengvų kelių paieškomis. Visus 34 gyvavimo metus „Vilnius Jazz“ vienintelis šalyje nuosekliai pažindino lietuvių publiką su įdomiausiais šių dienų pasaulio šiuolaikinio džiazo kūrėjais bei jo estetikos formuotojais. Iki šiol nė vienas Lietuvos džiazo festivalis nesiryžo taip radikaliai atsiriboti nuo komercinio ir pramoginio meno, kaip tai padarė „Vilnius Jazz“.
Unikalioje savo veiklos nišoje šis festivalis nepamiršta ir ryškiausių Vilniaus džiazo mokyklos atstovų, drąsių jaunimo eksperimentų. Lietuvių menininkams kūrybine paskata tapo jo inicijuoti bendri projektai su užsienio festivaliais ir tarptautinės programos, tapusios „Vilnius Jazz“ tradicija.
2005 m. festivalio programą papildė jaunųjų džiazo talentų konkursas „Vilnius Jazz Young Power“, kurio skiriamasis bruožas – originalios dalyvių kompozicijos. Kito tokio džiazo konkurso Lietuvoje nėra.
Konkursas kasmet atveda į džiazo sceną perspektyvius kolektyvus ir kūrėjus, kurie vėliau sėkmingai įsilieja į šalies džiazo gyvenimą, reiškiasi ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Lietuvos menininkų kūrybinė evoliucija iškalbingai atsiskleidžia „Vilnius Jazz“ programose. Jos liudija, kad šis festivalis yra galingas visos šalies džiazo variklis ir jo gyvybingumo laidas.
2018 metais A.Gusčio veikla buvo įvertinta Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
