2015-aisiais buvo sutvarkyta ir vietos bendruomenės reikmėms perduota rūmų dalis, 2021-ųjų rugsėjo mėnesį priimti buvusios oranžerijos ir grūdų sandėlio patalpų tvarkybos bei kapitalinio remonto darbai, o metų pabaigoje įvyko oficialus antrojo darbų etapo metu sutvarkytos Leipalingio dvaro rūmų ansamblio dalies atidarymas.
Priklausė žymiems didikams
Leipalingio dvaro rūmai į saugomų vietinės reikšmės architektūros paminklų sąrašą įrašyti 1980 metais. Dvarvietė Leipalingyje rašytiniuose šaltiniuose minima jau nuo 1503 m. Iš pradžių, nuo 1508-ųjų dvaras priklausė Sapiegoms, nuo 1745 m. – Masalskiams, nuo 1792 m. – Kruševskiams.
Iki mūsų dienų išlikę klasicistinės architektūros Leipalingio dvaro centriniai rūmai statyti XVIII a. pabaigoje-XIX a. pradžioje, jų statytojas – kanauninkas Antanas Kruševskis. Tuo metu pastatyti klasicistinės architektūros rūmai – vienaaukščiai su mezoninu, stačiakampio plano, lakoniškų formų. Pietinio fasado kompozicinis akcentas – dorėninis keturių kolonų portikas su frontonu.
Portiko karnizai dekoruoti modiljonais, frizas triglifais. Šiaurinį fasadą taip pat puošia analogiškos stilistikos šešių kolonų portikas, laikantis balkoną, aptvertą stilinga ažūrine lieto metalo tvorele. Patalpos viduje išdėstytos dviem anfiladinėmis eilėmis. Prie vestibiulio prišlietos rūsio ir mezonino laiptinės.
Rimta rūmų rekonstrukcija įvyko XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje, dvarą įsigijus inžinieriui Balinskiui. Tuo metu prie rūmų buvo pristatytas neoklasicizmo stiliaus grūdų sandėlis ir jį su rūmais jungianti oranžerija.
Išparceliuotas dvaras nunyko
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1924 m. Leipalingio dvaras buvo išparceliuotas, rūmai perduoti švietimo ministerijai – juose įsikūrė progimnazija. Dabartinę išvaizdą ir plano struktūrą dvaro rūmai įgavo po XX a. šešto dešimtmečio ir 1986–1989 m. rekonstrukcijų.
Sovietmečiu rūmų pastate veikė mokykla. Atkūrus nepriklausomybę, mokykla palaipsniui buvo iškelta į tinkamesnį pastatą ir ilgainiui Leipalingio dvaro rūmai tapo nenaudojamais, jų būklė vis prastėjo.
2008 m. Druskininkų savivaldybės administracija pradėjo rūpintis Leipalingio dvaro centrinių rūmų restauravimo ir pritaikymo bendruomenės centro reikmėms galimybėmis. Prieš projektavimo darbus buvo patikslintos Leipalingio dvaro sodybos vertingosios savybės.
Leidimas Leipalingio dvaro sodybos rūmų tvarkybos darbams pagal architekto Dariaus Saltono parengtą projektą išduotas 2011 metais. Atlikti kvalifikuotus architektūros tyrimus ir konsultuoti rengiant tvarkybos darbų projekto korektūras 2013 m. buvo pakviestas Vilniaus dailės akademijos Paminklotvarkos katedros dėstytojas Evaldas Purlys.
Prikeltas naujam gyvenimui
Pirmojo etapo metu sutvarkius dvaro rūmų patalpas, jose įsikūrė seniūnija, biblioteka, Leipalingio mokyklos kraštotyros muziejus. Čia vyksta leipalingiečiams svarbūs renginiai, šventės, kviečia edukacinės programos.
Antrojo etapo rūmų tvarkybos ir kapitalinio remonto darbai atlikti įgyvendinus projektą „Kultūros paveldas abipus sienos“ (partneris – Gardino miesto religijos istorijos muziejus).
Jo metu atlikta darbų už 1,3 mln. eurų: atidengtos vidaus ir išorės autentiškos angos, sutvarkytos stogo konstrukcijos, restauruoti fasado dekoratyviniai elementai (karnizai, braukos, kapiteliai), betono lubos su metaliniais profiliais, sienų mūras ir tinkas, rūsio skliautas, atlikti kiti darbai.
Tvarkant Liepalingio dvaro sodybos rūmų pastatą, vienu svarbiausių uždavinių buvo žalojančių XX a. antros pusės antsluoksnių ir naujadarų pašalinimas. Etapais įgyvendinus projektą, pavyko atskleisti ir išryškinti XIX a. ir XX a. pradžioje susiformavusias dvaro pastatų vertingąsias savybes.
Ypač svarbu, kad pagrindinės rūmų erdvės atgavo pirmykštį dydį, o langai – buvusias formas ir skaidymo piešinį. Atstatyti pirminiai autentiški (gerokai mažesni nei suformuotieji sovietmečiu) buvusio grūdų sandėlio langų angų dydžiai iš esmės pakeitė šios pastato dalies vaizdą – buvusiam ūkinės paskirties pastatui grąžintas architektūros unikalumas ir išskirtinumas.
Leipalingio dvaro sodybos rūmų kapitalinio remonto projekto autorius – architektas Darius Saltonas, tvarkybos darbų projekto rengėja – Giaudina Dobožinskaitė. Darbus atliko uždaroji akcinė bendrovė „Vilungės statyba“.
Įgyvendinus projektą, buvusiose oranžerijos ir grūdų sandėlio patalpose įrengti darbo kabinetai, grimerinė, pagalbinės patalpos, 20 vietų konferencijų salė, antrame aukšte – 150 vietų koncertų salė. Pastatu galės naudotis ir neįgalieji – jų reikmėms įtaisytas keltuvas patekti į antrąjį aukštą.
Seniausioji statinio dalis – įspūdingas skliautuotas rūsys su trimis masyviais stulpais išilginėje ašyje – taip pat pritaikytas kultūros reikmėms: parodoms, kameriniams renginiams ir koncertams.
