Vėl būriavosi prie paminklo
Sausio pirmosios rytas po linksmų Naujųjų metų sutiktuvių daugeliui būna mieguistas, bet tik ne klaipėdiečiams, vertinantiems K.Donelaitį (1714-1780), jo kūrybą ir įtaką tautos gyvenimui. Vidurdienį Liepų gatvėje, prie paminklo lietuvių literatūros klasikui, renkasi žvaliai nusiteikę žmonės, klausosi nuo mokyklos suolo girdėtų jo nemirtingosios poemos „Metai“ hegzametrų.
Su Naujųjų metų pradžia sutampantis K.Donelaičio gimtadienis uostamiesčio gyventojams – puiki proga pažvelgti vienas kitams į akis, aptarti praėjusiųjų metų pasiekimus, palinkėti kuo geriausios kloties. Tokios sueigos poeto vardu pavadintoje aikštėje jau įprastos – vyksta daugiau kaip tris dešimtmečius.
Pernai pandemija pristabdė entuziazmą - laikydamiei krantino taisyklių aikštę atėjo vos keli šviesuoliai, tačiau šiemet jie vėl pakiliai šurmuliavo K.Donelaičio paminklo papėdėje.
Žmonių žvilgsnis krypo ir į lietuviškojo Homero žingsnius menančius Rytprūsius - Tolminkiemį (Čystyje Prūdai, Kaliningrado sritis), kur buvo parašyti „Metai“. Ten ką tik atnaujintas poeto memorialinis muziejus.
Tradicija įprasminta knygoje
Vėl skambėjo „Metų“ posmai, nusilenkta Tolminkiemio dainiui, pristatyta ką tik išleista nauja knyga su kompaktine plokštele „Donelaitis. Klaipėda. Sausio 1-oji”, pristatanti ne tik jo kūrybą, bet ir išskirtinį klaipėdiečių renginį – metų pradžioje jie niekieno neraginami renkasi aikštėje švęsti poeto gimtadienį.
Tokią knygą išleisti sumanė veiklios „Eglės“ ir „Dangės“ seniūnaitijų bendruomenės, globojančios uostamiesčio centre šimtametėmis liepomis apaugusią aikštę, kurioje dar sovietmečiu iškilo skulptoriaus Petro Deltuvos sukurtas asketiškų formų paminklas Mažosios Lietuvos būrų dainiui K.Donelaičiui.
„Ateikime pas K.Donelaitį, tuomet metai bus geri“, – branginti ir puoselėti prasmingą tradiciją kvietė fotoalbumo, kuriame užfiksuoti ko ne visi per 33 metus prie poeto paminklo paminėti jo gimtadieniai ir svečiai, ragino klaipėdietis poetas, žurnalistas, fotomenininkas ir leidėjas Antanas Stanevičius.
Prisiminė sueigų pradininką
„Jeigu esi šito krašto žmogus, atstovauk žemei, kurioje gyveni, ją gerbk, mylėk, rūpintis, perimk anksčiau čia gyvenusiųjų išmintį, jų patirtį ir siekius. Tokia K.Donelaičio priesakų šviesa mums visiems sklinda iš jo "Metų“, – kalbėjo viena knygos idėjos autorių, „Dangės“ seniūnaitijos vadovė Virginija Jurgilevičienė.
Susirinkusieji prisiminė pernai Anapilin iškeliavusį viešų poeto gimtadienių švenčių sumanytoją – žurnalistą, kraštotyrininką, kultūrologą, Klaipėdos garbės pilietį Bernardą Aleknavičių. Būtent šis šviesuolis su bendraminčiais sovietmečiu inicijavo pilietinę kultūros akciją „Naują metą pradėkime su K.Donelaičiu“.
Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus vadovė Nijolė Kepenienė, K.Donelaičio draugijos atstovai, padėkojęs knygos sumanytojams, leidėjams ir visiems susirinkusiems, džiaugėsi, jog dar tarpukariu mažlietuvių įkurtas poeto atminimą gaivinantis kultūros sambūris pažymi 100-ąsias veiklos metines.
Biustas virto monumentu
Neblėstančiai tradicijai ištikimas buvęs miesto vadovas, Klaipėdos garbės pilietis Valentinas Greičiūnas prisiminė, jog paminklas K.Donelaičiui istorinėje miesto aikštėje sovietmečiu buvo statomas sklandžiai, greitai ir geranoriškai, nors reikėjo laviruoti.
Anais laikais iš Maskvos gautas leidimas tik poeto biustui, bet kūrėjai ir vietinės valdžios atstovai tada sugebėjo pergudrauti Kremliaus funkcionierius - užkeltas ant aukšto granito postamento meno kūrinys nieko nesiskiria nuo paminklo. Tai buvo tarsi repeticija kitiems užmojams.
"Vėliau uostamiestyje iškilo monumentai Martynui Mažvydui, Didžiosios ir Mažosios Lietuvos vienovei („Arka“), Lietuvos vardo tūkstantmečiui („Raitelis“), filosofui ir rašytojui Vydūnui (Vilhelmui Storostai). Smiltynėje prie Jūrų muziejaus atsirado paminklas į uostą negrįžusiems Lietuvos jūrininkams ir laivams („Albatrosas“)“, - kalbėjo prie daugelio šių projektų prisidėjęs V.Greičiūnas.
Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos klebonas Reinholdas Moras atkreipė dėmesį į evangeliškąją K.Donelaičio asmenybės ir raštų kilmę, ragino visus veidu atsigręžti į jo poemą „Metai“: „Tikiu, kad mokytojai iš naujo prikels lietuvišką žodį, išmokys vaikus jį mylėti“.
Pliekė savivaldybės slunkius
Sueigos dalyviai jau ne pirmą kartą pasigedo Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, bet jį pavadavo anksčiau šias pareigas ėję, K.Donelaičio gimtadienių niekada nepraleidžiantys klaipėdiečiai Benediktas Petrauskas, Jurgis Aušra, Rimantas Taraškevičius. Jiems nesvarbu, koks oras – drebia sniegas ar merkia lietus.
„Tolminkiemyje muziejus jau sutvarkytas o mes dar stumdomės - nudrengta K.Donelaičio aikštės, kurioje stovi paminklas, neatnaujinama, nors projektas parengtas. Reikia kartą baigti ginčus, kibti į darbą“, – kaip koks šaltyšius Pričkus miesto savivaldybės tinginius "slunkius" donelaitiškai barė R.Taraškevičius.
V.Grubliausko pavaduotojas Arvydas Cesiulis pripažino, jog padėtis nekontroliuojama, reikia judinti įstrigusį projektą, kurio autorius – Nacionalinės premijos laureatas architektas Algirdas Žebrauskas.
Jaunieji šauliai leidosi į žygį
Klaipėdos miesto tarybos narys Arvydas Vaitkus labiausiai gyrė klaipėdiečius, kurie į tradicinį susibūrimą aikštėje atvyko su savo artimaisiais, vaikais: „Pati geriausia patriotiškumo ugdymo mokykla, kai vaikai pamato tėvus, kitus žmonės, nekviestus ir neraginamus švenčiant K.Donelaičio gimtadienį“.
Sueigoje pirmąkart dalyvavęs rašytojas, politikas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Arvydas Juozaitis priminė, jog sausio 1-oji yra ne tik K.Donelaičio gimtadienis, bet ir Lietuvos vėliavos diena: „Ugnis negęsta, jaunieji šauliai su trispalve leidosi į poeto garbei skirtą 50-ties kilometrų žygis palei Vilhelmo kanalą“.
Pabaigoje renginio dalyviai prie K.Donelaičio paminklo kaip visada išsirikiavo bendrai nuotraukai – tai dar viena nelaužoma poeto gimtadienių Klaipėdoje šventimo tradicija.
Palydėję senuosius metus, skambia donelaitiška gaida pradėję naujuosius, šviesuoliai namo traukė dvasiškai pakylėti, nuskaidrėję - kaip iš bažnyčios po atlaidų.
