Po keturis mėnesius trukusio konkurso iš 11 pateiktų meninių idėjų daugiausia ekspertų bei pačių kauniečių simpatijų pelnė Kęstučio Balčiūno kūrinys „Pirmas filmas“. Jis iškilo legendinio kino teatro „Romuva“ prieigose.
Skulptūrinė kompozicija „Pirmas filmas“ vaizduos Kaune filmuoto ir 1931 metais pasirodžiusio pirmojo ilgametražio filmo kūrimo procesą.
Pasak K.Balčiūno, kūrinyje bus pavaizduoti du išdykaujantys smalsūs berniukai, siekiantys pažvelgti pro kino kameros objektyvą. Taip alegoriškai simbolizuojama lietuviško kino „vaikystė“.
Žaisminga skulptūros nuotaika kartu atitiks ir įamžinto filmo žanrą – komediją.
Pagrindiniai šio filmo herojai – įsimylėjusių jaunuolių pora iš kaimo, kuri nusprendžia išbandyti laimę Kaune, tačiau po gausybės nuotykių bei nesusipratimų nusprendžia grįžti į gimtuosius kraštus ir susituokia Karmėlavos bažnyčioje.
„Sulaukėme daug puikių pasiūlymų, tad komisijai nebuvo lengva apsispręsti, kurio menininko darbas įamžins pirmąjį filmą „Onytė ir Jonelis“ ir jo 90 metų sukaktį. Tačiau manome, kad K.Balčiūno kūrinys puikiai atspindės tiek jo kūrimo procesą, tiek apskritai pirmuosius kino žingsnius Lietuvoje“, – svarstė ekspertų darbo grupei vadovavęs Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, architektas prof. Jonas Audėjaitis.
Nors pagal pirminį projektą kompozicija turėjo būti suprojektuota ant postamento, vis dėlto šios idėjos nutarta atsisakyti tam, kad kiekvienas galėtų ją patogiau apžiūrėti iš visų pusių.
Šiek tiek pakeista ir jos įrengimo vieta, siekiant kuo mažesnių pokyčių istorinėje „Romuvos“ pasažo erdvėje.
Kino istorikas Gediminas Jankauskas atskleidė, kad pirmasis lietuvių kino bandymas įvyko dar 1928 metais, kai buvo sukurta kino juosta „Kareivis – Lietuvos gynėjas“.
Filmo iniciatoriumi tapo pulkininkas Vladas Braziulevičius, o jo kūrėjai tikėjosi pelnyti Latvijos ir JAV žiūrovų simpatijas. Viltys žlugo, o filmas Kauno kino teatruose išsilaikė vos 2-3 dienas.
Pasak G.Jankausko 1931 metais sukurta komedija „Onytė ir Jonelis“ buvo gerokai profesionalesnis kūrinys, jį palankiai sutiko ir kino kritikai.
Pirmą kartą filmas parodytas spalio 8 dieną Kauno kino teatre „Forum“ (vėliau - „Laisvė“).
Tuometinei šalies valdžiai lietuviškas kinas nerūpėjo, o drąsaus sprendimo ėmėsi operatorius, buvęs žvalgas Feognijus Dunajevas ir režisierius, notaras Jurgis Linartas.
Kūrėjai pagamino tik vieną filmo „Onytė ir Jonelis“ kopiją, kurią vėliau įsigijo žinomas operatorius iš JAV Kazys Lukšys ir išgabeno ją už Atlanto. Kūrinys buvo rodomas vietos publikai.
Juostos likimas nežinomas. Po nepriklausomybės atkūrimo jos mėginta ieškoti pas K.Lukšio giminaičius JAV, Brazilijoje ir Argentinoje, tačiau nesėkmingai.
