Vienas populiariausių pasaulyje kultūros ir laisvalaikio leidinių – žurnalas „Time Out“ paskelbė 16 miestų, kurie yra tinkamiausi aplankyti Europoje 2022 metais. Trečiojoje vietoje atsidūrė Kaunas, kuris kitais metais taps Europos kultūros sostine. Pirmąją vietą užėmė Prancūzijos mietas Arlis, antrąją – Čekijos Brno miestas.
Tikimasi, kad kitais metais apsilankyti įvairiose šalyse ir ten pabūti bent dieną ar kelias paras bus įmanoma, todėl leidinys keliautojams pasiūlė tuos Europos miestus, kurie labiausiai verti trumpos kelionės.
„Time Out“ skaitytojams Kauno pristatymą pradėjo nuo tarpukario laikotarpio, kai miestas tapo menininkų, modernizmo architektūros centru. Vėliau pritilęs Kaunas 2022 metais vėl garsiai apie save primins – taps Europos kultūros sostine ir lankytojams sukurs idealią progą atrasti miesto įdomybes, tarp kurių yra Kauno centrinis paštas ir kiti modernizmo architektūros šedevrai, Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus, keistasis Velnių muziejus ar Japonijos ambasadoriaus Chiune Sugiharos namai.
Kauniečiams ar dažniau čia besilankantiems svečiams minimi objektai jau neblogai žinomi, tad ar įmanoma atrasti dar ką nors nauja? Lietuvos gidų sąjungos prezidentas Linas Daubaras įsitikinęs, kad net ir į lankytinas vietas galima pažvelgti naujų žvilgsniu, ir papasakojo, kur atrasti mažai žinomas įdomias vietas.
– Kokios bus keliavimo perspektyvos, prognozuoti sunku. Tad jei Kaune ketinama praleisti tik kelias valandas ar tik tiek laisvo laiko turi kauniečiai, ką, jūsų manymu, verta pamatyti? – „Laikinoji sostinė“ paklausė L.Daubaro.
– Jei teturite keletą valandų, pakviesčiau susitikti Senamiestyje, automobilių stovėjimo aikštelėje prie Kauno pilies. Stovint vienoje vietoje ir besisukant ratu, galima apžvelgti XIV–XXI amžiaus Kauno istoriją. Kauno pilis, pastatyta XIV amžiuje, už jos esanti Šv.Jurgio bažnyčia – XV amžiaus palikimas, Kauno rotušė – XVI, už jos esanti Jėzuitų bažnyčia – XVII amžius. Nors ir apleista, bet įdomi ir čia pat esanti Žydų ligoninė, iškilusi XIX amžiuje, o XX amžiaus ženklas – buvusios „Lituanikos“ gamyklos pastatas, kurį puošia šiuolaikinių gatvės menininkų kūrinys „Senelis dūmočius“.
Kitas maršrutas – Laisvės alėjoje esantis Kauno centrinis paštas, netoli esanti Kauno filharmonija ir čia pat besidriekianti V.Putvinskio gatvė. Tai jau modernizmo architektūros palikimas, kuriuo Kaunas didžiuojasi. Jo, žinoma, mieste yra kur kas daugiau, bet jei turite tik dvi valandas, siūlyčiau pasirinkti tokį maršrutą.
Visai neseniai Kaune lankėsi vilniečių architektų grupė. Jie kaip tik turėjo tik dvi valandas ir norėjo pamatyti Kauno modernizmo palikimą. Kai pasivaikščiojo V.Putvinskio gatve ir pamatė ten buvusių ambasadų, konsulatų, garsių tarpukario asmenybių namus, sukoncentruotus vienoje vietoje, buvo maloniai nustebę.
Architektai sakė, kad Vilniuje vienoje vietoje per trumpą laiką išvysti tokį įspūdingą palikimą negali. Manau, tai paskata net ir kauniečiams sugrįžti į šią gatvę ir ja ramiai pasivaikščioti.
O kada paskutinį kartą buvote pačioje Kauno rotušėje? Ten ne tik veikia Kauno miesto muziejus, bet ir galima užlipti į jos bokštą ir nusileisti į rūsius.
– Kokias vietas parodytumėte skirtingo amžiaus ir interesų svečiams bei kauniečiams?
– Jauniems žmonėms nuobodu ilgai klausytis senų istorijų. Bet Kaune yra gausybė gatvės meno kūrinių. Nemažai jų sutelkta Naujamiestyje, E.Ožeškienės gatvėje esančioje Kiemo galerijoje. Apžiūrint juos galima pasigilinti ir į čia gyvenusių žmonų, kurių nemaža dalis buvo žydai, likimus ir istorijas.
Kita pasaulyje populiari turizmo šaka – kelionės po tas vietas, kur buvo filmuojami populiarūs serialai ir kino filmai. Neseniai iš Graikijos gavau laišką, kad kai keliauti bus galima laisviau, grupė graikų norės aplankyti vietas, kuriose filmuotas serialas „Černobylis“. Kiti domisi Pažaislio vienuolynu, nes apie jį sužinojo iš juostos „Jekaterina Didžioji“. Filmų kūrėjai Kaune planuoja dirbti ir toliau, todėl tokių vietų tik daugės.
Atskira kalba yra apie Kauno tvirtovės palikimą. Fortų ir kitų tvirtovės objektų bei su jais susijusių įdomių istorijų – gausybė.
– Kur patartumėte nukeliaut tiems, kurie ieško dar neregėtų ir nematytų įdomybių, kurias galima aplankyti bet kuriuo metu?
– Labai įdomi vieta yra Kauno laisvamanių kapinės. Nuo Kauno centro važiuojant Raudondvario plentu pačioje jo pabaigoje prieš tiltą per Nevėžį dešinėje pusėje galima pastebėti didelę stačiakampio formos betoninę arką. Sustojus prie jos ir lipant į šlaitą matyti likę buvusios kapinių tvoros betoniniai stulpai. Ant kalno yra keletas kapų. Likęs ir vienas paminklas.
Šias kapines 1936 metais įsteigė Kauno laisvamanių draugija. Jie įsigijo sklypą, nes miesto valdžia laisvamaniams laidojimo vietos neskyrė. Ten, vienais duomenis, iki 1941 metų buvo palaidota 20, kitais – mažiau žmonių. Vėliau kapinės buvo uždarytos. Bet dar prieš 10 metų ant arkos kabėjo ąžuolinė lenta su užrašu „Kauno laisvamanių kapinės“. Deja, jos nebeliko.
Ne mažiau įdomus yra ir Kauno siaurukas, kuris buvo nutiestas statant Kauno tvirtovę. Dabar išlikusios kai kurios jo atkarpos. Viena jų yra Aleksoto kalno papėdėje H. ir O.Minkovskių gatvėje netoli M.K.Čiurlionio tilto. Ten yra ir iš akmenų sumūryta rampa bei išlikęs senas namas, kurį savo reikmėms naudojo geležinkelininkai. Toje vietoje buvo karinė Kauno geležinkelio stotis. Būtent ten, o ne centrinėje Kauno geležinkelio stotyje būdavo iškraunami tankai.
– Ar svarbus žurnalo „Time Out“ įvertinimas?
– Kriterijų, pagal ką vertinamas miesto patrauklumas, yra labai daug. Bet koks teigiamas įvertinimas yra labai gerai, nes net jei patrauks net ir nedaugelio žmonių dėmesį, tai naudinga miestui.
Manau, kad tai, jog Kaunas kitais metais taps Europos kultūros sostine, pritrauks nemaža svečių iš įvairių šalių.
