Ši plokštelė buvo parengta minint kelias progas: meistro Antano Šauklio vargonų dirbtuvės 30-metį, Kaišiadorių katedros vargonų sukūrimo 25-metį ir Panevėžio katedros vargonų 90-metį. Taip pat šiais metais pažymimos ir kompozitoriaus Č. Sasnausko 105-osios mirties metinės.
Panevėžyje įsikūręs A. Šauklys – nagingas, puikiai amatą išmanantis vargondirbys, Panevėžio vyskupijos Šv. Cecilijos draugijos pirmininkas, pagrindinis Panevėžio katedros vargonininkas. 1991 m. jo įkurta vargonų dirbtuvė naujam gyvenimui prikėlė apie 40 istorinių vargonų visoje Lietuvoje. Ypatingą išmanymą A. Šauklys demonstruoja restauruodamas pneumatinės traktūros vargonus, Lietuvoje itin paplitusius XX a. pirmoje pusėje.
Plokštelėje „Aukštaitijos katedrų vargonai. A. Šauklio vargonų dirbtuvės 30-mečiui“ vargonininkai Tomas Bakučionis, Gražina Petrauskaitė ir Mona Roždestvenskytė įamžino du pačius ryškiausius A. Šauklio darbus: pirmą autorinį meistro kūrinį – Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedros neobarokinio stiliaus vargonus (1996 m., 2 manualai, pedalai, 24 registrai) ir 2008–2014 m. A. Šauklio restauruotus Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros vargonus (į Katedrą perkelti 1931 m., 3 manualai, pedalai, 25 registrai) – romantinio stiliaus pneumatinės traktūros instrumentą, pagamintą žymaus XIX a. pabaigos Karaliaučiaus meistro Bruno Goebelio.
Kompaktinės plokštelės branduolį sudaro pirmąkart įrašytos vieno iš lietuvių profesionaliosios muzikos pradininkų Česlovo Sasnausko (1867–1916) devynios išlikusios vargoninės kompozicijos. Šis įrašas garsine medžiaga papildo prieš penketą metų išleistą natų rinkinį „Česlovas Sasnauskas. Kūriniai vargonams“ (sudarė ir redagavo Gediminas Kviklys, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2016).
Kompozitorius Č. Sasnauskas – tuometinės Rusijos imperijos sostinės Sankt-Peterburgo pagrindinės katalikų Šv. Kotrynos bažnyčios vargonininkas, choro vadovas, Dvasinės akademijos profesorius – lietuvių vargonų kūryboje užima ypatingą vietą. Unikalu yra tai, kad beveik visi Č. Sasnausko kūriniai sukurti pagal užsakymus ir išspausdinti arba parengti spausdinti solidžiuose Vokietijos ir Prancūzijos leidėjų rinkiniuose. To meto lietuvių muzikos istorijoje tai buvo didelė retenybė.
Plokštelėje taip pat skamba „Audros ir veržimosi“ (vok. – Sturm und Drang) laikmečio atstovo Johanno Gottfriedo Müthelio (1728–1788) ir vieno iš čekų nacionalinės kompozicijos mokyklos kūrėjų Leošo Janáčeko (1854–1928) vargoniniai opusai, įrašyti Kaišiadorių katedroje.
Tuo tarpu, romantinis Panevėžio katedros instrumento balsų stilius lėmė, kad šiais vargonais buvo įrašyti Johanneso Brahmso (1833–1897), Josefo Rheinbergerio (1839–1901), Camille‘io Saint-Saënso (1835–1921) ir Philippo Wolfrumo (1854–1919) kūriniai, atspindintys įvairiapusę romantizmo eros Vakarų Europos muzikinę kultūrą.
Plokštelės pristatymas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje įvyks lapkričio 27 d., šeštadienį, 17 val., Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedroje – lapkričio 28 d., sekmadienį, 14 val.
Plokštelės leidybą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.
