Kauniečiai jau įprato, kad pagrindinė miesto Kalėdų eglė kasmet būna originali ir nepakartojama. Jos puošmenoms neretai būdavo naudojamos medžiagos, kurios vėliau būdavo perdirbamos arba iš jų kurtos naujos dekoracijos.
Šiais metais eglės kūrybai naudojamos naujos medžiagos – sena bus tik viena detalė.
Pernai, nupuošiant žaliaskarę, savivaldybės atstovai tikino, kad pagrindinės jos puošmenos nebus išmestos.
Tad ar jos tikrai bus panaudotos šiais metais ir koks kitų kauniečius džiuginusių kalėdinių puošmenų likimas?
Žiemą padvelks vasara
Per Kalėdas Kaune padvelks vasara. Rotušės aikštėje įkurdinta Kalėdų eglė ir jos aplinka primins pasakišką vasaros sodą.
Pati žaliaskarė bus 22 metrų aukščio, ant karkaso bus tvirtinamos tikros eglišakės.
Eglė bus puošiama įvairių dydžių margaspalviais drugeliais ir didžiulėmis baltomis šviečiančiomis smilgomis. Tokios pat puošmenos atsiras ir Rotušės aikštėje aplink eglę.
13-ą kartą Kalėdų eglę kurianti menininkė Jolanta Šmidtienė papasakojo, kad drugiai buvo gaminami iš organinio stiklo ir specialios lipnios įvairių spalvų plėvelės, drugių sparnai ir ant jų esantys ornamentai buvo pjaustomi lazeriu.
Baltos smilgos pagamintos iš netoksiškos medžiagos – balto izolono.
„Ši medžiaga naudojama pastatams šiltinti, iš jos gaminamos ir dirbtinės gėlės.
Mes šį minkštą sintetinį pluoštą karpėme labai smulkiais gabalėliais ir šias atraižas pučiant karštą orą klijavome prie karkasų“, – dekoracijų gamybos paslaptį praskleidė J.Šmidtienė.
Iš viso pagaminta 600 drugelių, beveik tiek pat metalinių karkasų jiems prie eglės pritvirtinti bei 600 smilgų. Į kiekvieną įtaisyta po lemputę. Eglės puošybai bus panaudota ir 3 kilometrai žalios spalvos šviečiančių girliandų.
„Šiais metais naudojama tik viena sena detalė – eglės stovas. Visos kitos medžiagos ir puošmenos – naujos“, – sakė J.Šmidtienė.
Cukriniai avinėliai paslėpti
Pernai kauniečiai džiaugėsi morengine Kalėdų egle, nes jos dekoracijos priminė saldžius lengvus pyragaičius ar debesis. Aplink eglę buvo įkurtas baltas pasakiškas avelių ir švytinčių baltų medžių parkas.
Atsisveikinant su egle savivaldybės atstovai žadėjo, kad pagrindinės Kalėdų eglės ir aikštės puošmenos bus saugomos ir panaudotos šiais metais. Tačiau pristatant šių metų naujoves apie senuosius kūrinius nebuvo net užsiminta, tad ar pažadas bus ištesėtas?
Kauno savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė atskleidė, kad praėjusiais metais miestiečius džiuginę 20 baltų avinėlių ir tiek pat debesis primenančių medžių viršūnių buvo nugabenti į Girstučio kultūros rūmus ir ten saugomi.
Girstučio kultūros rūmų darbuotojai pravėrė saugyklos, kur slypi kalėdinės puošmenos, duris. Jos saugomos už septynių užraktų.
Tiksliau, norint patekti į patalpą, kurioje atgimimo valandos laukia pernykštės dekoracijos, teko patekti į administracines patalpas, pereiti holą, edukacijų salę, kelis koridorius. Pagaliau atrakinus septintos patalpos duris paaiškėjo, kad tai – didelė sausa ir vėsi ūkinės paskirties patalpa. Joje ir stovėjo jūra baltų avelių bei medžių viršūnių.
Sprendė, kur galėtų panaudoti
Savivaldybės atstovai teigė jau sprendę, kur įkurdinti praėjusių metų puošmenas.
„Iš pradžių svarstėme, gal jas pasiūlyti seniūnijoms, kad pasipuoštų savo parkus. Tačiau medžiai, avelės yra lengvų konstrukcijų, piktavaliai žmonės jas gali tiesiog pasiimti ir nusinešti“, – pasakojo A.Augonė.
Nutarta, kad puošmenos bus pastatytos M.Valančiaus ir A.Jakšto gatvėse.
„Kadangi Vilniaus gatvė rekonstruojama, eglės link į Rotušės aikštę daugelis trauks šiomis gatvėmis. Jos stebimos vaizdo kamerų, todėl kauniečiai matys puošmenas, kurios, tikimės, bus apsaugotos nuo vandalų ar vagių“, – patikino Kultūros skyriaus vedėja.
Pernykštės dekoracijos Senamiestyje atsiras jau po Kalėdų eglės įžiebimo šventės, nes jas dar reikia nuvalyti ir restauruoti.
Šią žiemą Rotušės aikštės medžius puoš 2020 metais medžiuose įtvirtintos lemputės.
„Nuo 2018 metų žiemos likusi ir karuselė, supamieji arkliukai, supamieji krėslai, vartų karkasas. Šios dekoracijos buvo restauruotos 2019 ir 2020 metais. Dėl vis dar besitęsiančios pandemijos jos šiemet nebus naudojamos, todėl ir nerestauruojamos“, – sakė A.Augonė.
Nori vis naujų puošmenų
Kauno Kalėdų eglės kūrėja J.Šmidtienė prisiminė, kad anksčiau nemažai jos kurtų eglių buvo susijusios su ekologijos tema arba puošmenos perdirbtos ir naudotos naujoms dekoracijoms.
„Šiais metais naudojamos naujos medžiagos, bet puošmenas vėliau bus galima pritaikyti kitur. Baltas smilgas galima perdažyti, karkasus panaudoti kitoms reikmėms, drugiai tiks bet kokiai šventei“, – kalbėjo menininkė.
J.Šmidtienė tikino, kad tų pačių eglės puošmenų, nepakeičiant jų išvaizdos ar formos, beveik neįmanoma įsiūlyti kam nors kitam.
„Jei tai būtų tradicinės žvaigždės ar burbulai, tokias puošmenas būtų galima naudoti ir vėliau, kituose miestuose. Bet Kauno eglės būna originalios, visi žino, kad dekoracijos buvo Kaune ir jų naudoti jau nenori, pageidauja naujų“, – sakė menininkė.
Angelai nutūpė Naisiuose
Vis dėlto 2014 metais Kauno Kalėdas laiminę menininkų sukurti angelai atrado kitą vietą. Jie įkurdinti Šiaulių rajone esančiame Naisių kaime.
Asociacijos Naisių bendruomenės pirmininkė Rita Žukauskienė pasakojo, kad 2016 metais kaime buvo statoma Baltų arena ir greta iškastas ežeras, kuriam suteiktas Laimės pavadinimas.
„Į Laimės ežerą veda tiltas, dar vienas apskritas tiltas įrengtas palei visą ežero pakrantę. Saloje vasaromis gyvena įvairių veislių triušiai. Ieškojome, kaip šią salą papuošti, ir kilo mintis, kad čia visai tiktų angelai, kuriuos matėme per vienas Kalėdas Kaune“, – pasakojo R.Žukauskienė.
2016 metais 8 angelai buvo atgabenti į Naisius ir ratu sutupdyti saloje. Nuo to laiko ji vadinama Angelų ir triušių sala.
R.Žukauskienė sakė, kad menininkai, kurie savo kurtus angelus padovanojo Naisiams, prie kiekvieno parašė ir linkėjimus.
„Kiekvienas angelas vis kitoks, žmonės pasirenka, kuris jiems patinka labiausiai, ir skaito jam skirtus gerus žodžius. Angelai dabar džiugina ištisus metus, žiemomis mes ten statome ir Kalėdų eglę“, – kalbėjo Naisių gyventoja.
Du angelai, kurių, pasak J.Šmidtienės, restauruoti jau nebuvo galima, dabar stovi Kauno rajone prie angaro, kur kasmet atsiranda Kauno Kalėdų eglės puošmenos.
Mediniai nameliai atsidūrė turguje
Kauno Kalėdų eglės įžiebimo šventė vyks lapkričio 27 dieną. Eglė Rotušės aikštėje stovės iki Trijų karalių šventės.
Aikštėje bus 10 stiklinių kupolo formos namelių. Juose bus parduodami skanėstai. Vienas virs Kalėdų Senelio rezidencija, vyks edukacijos.
Ankstesniais metais aikštėje stovėję mediniai nameliai atsidūrė turgavietėje prie geležinkelio stoties ir skirti prekybai.
Šių metų eglės puošmenoms skirta beveik 80 tūkstančių eurų. Dar tiek pat kainuos papuošti aikštę.
Eglei kurti naudojo ir butelius, ir šiaudelius
2009 metais Kauno Kalėdų eglė sušvito baltos spalvos dekoracijomis, primenančiomis šerkšną, pagamintomis iš maistinės pakavimo plėvelės ir plastikinių virvių. Taip buvo papuošta ir visa Rotušės aikštė. Pagrindinės miesto kalėdinės eglutės papuošimo idėjos autorė buvo tekstilininkė J.Šmidtienė.
2010 metais eglė vėl papuošta baltomis, šerkšną primenančiomis dekoracijomis, žaliomis lemputėmis bei natūralaus dydžio balandžių figūromis.
2011 metais sukurta Smaragdinė eglė, kuriai panaudota daugiau nei 42 tūkst. plastikinių butelių, skleidė ekologines idėjas. Eglė buvo pripažinta aukščiausia pasaulyje plastikinių butelių skulptūra ir įtraukta į Guinnesso rekordų knygą.
2012 metais Kauną papuošė auksu tviskanti eglė, kurią supo 8 šokantys, aplink savo ašį besisukantys angelai, 2 kilometrai lempučių ir kelios dešimtys tūkstančių aukso dulkėmis žaižaruojančių kankorėžių.
2013 metais Kauno eglė, vėl prisimenant ekologijos temą, buvo numegzta iš baltų plastikinių maišelių. Ant jos sukosi Kauno menininkų sukurti įspūdingo dydžio angelai.
2014-aisiais Kaune įžiebta Debesų eglė, ant kurios buvo 12 baltų angelų. Debesys buvo pagaminti iš baltų nepermatomų plastiko stiklinių, iš kurių vidaus švietė lemputės.
2015 metais vintažinė eglė suformuota iš 50 eglučių, tai buvo pirmoji išmani, prie interneto prijungta eglutė su vintažinio stiliaus dekoracijomis. Rotušės aikštėje stovėjo į praeivių judesius reaguojantys objektai.
2016-aisiais eglė priminė karuselę. Eglės apačia virto besisukančia karusele, ant jos pagrindo įrengta 12 besisupančių arklių, kėdės, stalas, mažų sūpynių bei kitokių dekoracijų. Eglė šviečiančiomis girliandomis sujungta su kalėdiniu miesteliu.
2017 metais įžiebta natūrali eglė tapo pirmąja šalyje apšviesta aplinkai draugiška elektros energija, kuriai gaminti buvo naudojami kavos tirščiai. Eglė buvo puošta storomis virvėmis ir kankorėžius imituojančiomis dekoracijomis. Ši Kalėdų eglė sulaukė kritikos. Ją kūrė ne J.Šmidtienė.
2018 metais eglę vėl kūrė kaunietė menininkė. Eglė buvo papuošta plastiko šiaudeliais, kurie priminė pusnis.
2019-aisiais Kalėdų šventė buvo paremta kosmine tematika. Eglės dekoracijomis tapo iš perdirbto plastiko pagamintos įvairiaspalvės figūros. Dekoracijoms panaudoti 2018 metais eglę puošę ir vėliau perdirbti plastiko šiaudeliai.
2020 metais Kaune paskelbtos saldžios Kalėdos. Kauno eglės ir ją supančios aikštės puošmenos vaizdavo cukrinius avinėlius ir debesėlius bei baltus medžius. Puošmenos pagamintos iš netoksiškos medžiagos izolono.
