I.Jasiūnaitė gimė Rokiškyje 1925 m. spalio 29 d. Ji 1952-aisiais baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabartinę Lietuvos muzikos ir teatro akademija). Trumpai padainavusi Kauno muzikiniame teatre, iki 1985-ųjų buvo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė.
Skambaus balso, artistiška solistė sukūrė beveik 60 vaidmenų, kurių ryškiausias buvo Karmen to paties pavadinimo Georges'o Bizet operoje, scenoje atliktas per 100 kartų. Apie šį vaidmenį dainininkė yra sakiusi: „Jei padainavus „Karmen“ spektaklį niekas tavęs salėje neįsimyli, vadinasi, dainavai blogai.“ I. Jasiūnaitė dažnai gaudavo gėlių nuo nepažįstamųjų, kurie po spektaklio jos laukdavo išeinant iš teatro. Taip ir sužinodavusi, kas atnešė gėles...
Su didžiausia meile ji minėdavo ir Mirtos partiją populiarioje V. Klovos operoje „Pilėnai“, kurią yra dainavusi 90 kartų ir su ja apvažiavusi visą Lietuvą.
I.Jasiūnaitė yra dainavusi Rygoje, Taline, Minske, Varšuvoje, koncertuodavo daugelyje tuometės Sovietų sąjungos miestų. Labai mėgdavo dainuoti Vakarų Europos klasikų kūrinius, rusų kompozitorių romansus. Lietuvos radijuje I.Jasiūnaitė yra įdainavusi pluoštą lietuvių liaudies dainų, kurios jai, aukštaitei, gimusiai ir augusiai Rokiškyje, buvo labai brangios.
I.Jasiūnaitės nuopelnai scenai 1964 m. įvertinti tuo metu svarbiausiu menininkų apdovanojimu – Lietuvos TSR nusipelniusios artistės vardu, 1985 m. ji tapo Lietuvos liaudies artiste. 2000-aisiais gimtasis Rokiškis ją išrinko Rokiškio krašto garbės piliete. Pagarbos ir dėkingumo ženklo solistė sulaukė ir 2020-aisiais – ji buvo paskelbta LNOBT garbės soliste – operos emerite.
„Miela Irena, man jau neteko gyvai regėti jūsų pasirodymų scenoje, tačiau prisiminimai apie jus kaip artistę, kuriais dalinosi mano profesoriai bei vyresni kolegos, buvo nuostabūs. Džiaugiuosi, kad vis dar ateinate į mūsų teatrą. Jūsų patirtis mums labai svarbi“, – anuomet įteikdamas I. Jasiūnaitei garbės emeritės regalijas, kalbėjo LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas.
Pagerbimo ceremoniją vedęs operos solistas Vladimiras Prudnikovas į susitikimą atsinešė suvenyrinį velniuką, kurį prieš keturis dešimtmečius scenos partnerė I. Jasiūnaitė drauge su gražausios ateities linkėjimais jam dovanojo po debiutinio „Fausto“ spektaklio LNOBT. Tuomet V. Prudnikovas dainavo Mefistofelio, o I.Jasiūnaitė – Zybelio partiją. Vėliau abu susitikdavo ir operose „Kunigaikštis Igoris“, „Aida“, „Eugenijus Oneginas“.
I. Jasiūnaitė prisiminė Virgilijaus Noreikos debiutinį pasirodymą operetėje „Perikola“, kur ji dainavo pagrindinę veikėją Perikolą, o V. Noreika – Pikilą. Jiems drauge teko dainuoti ir Vytauto Klovos operos „Ave vita“ premjeroje, kuri tapo naujųjų LNOBT rūmų atidarymo spektakliu.
„Mano gyvenime opera buvo pati didžiausia meilė nuo tos dienos, kai teatre pirmąkart pamačiau Giuseppe's Verdi „Aidą“. Nuo tos dienos svajojau dainuoti teatre. Ir kai ši svajonė išsipildė – viską, kas nebuvo susiję su opera, atidėjau į šalį. Viską aukodavau: ir jaunystės meiles, ir pasimatymus“, – neslėpė garbingo amžiaus sulaukusi I. Jasiūnaitė.
Mylimam teatrui solistė atidavė 40 savo gyvenimo metų. Per tą laiką LNOBT scenoje sukūrė per pusšimtį vaidmenų.
„Operos solistui labai svarbu būti įsimylėjusiam. Kai įsimyli – tau visas pasaulis šviečia gražiausiom spalvom, žmonės atrodo malonūs, nuotaika gera, tada ir spektakliai būna aukšto lygio“, – kalbėjo 95-ąjį gimtadienį švęsdama I. Jasiūnaitė.
Dvi knygas apie I.Jasiūnaitę išleido muzikologė Jūratė Vyliūtė. Solistės žemietis Petras Blaževičiaus 2015-aisiais paskelbė jos prisiminimus „Operos ir meilės glėbyje“.
Atsisveikinimas su I.Jasiūnaite vyks Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, Kamerinėje salėje: Lapkričio 16 d., antradienį, 16–21 val. ; lapkričio 17 d., trečiadienį, 9–11.15 val. Karstas išnešamas 17 d. 11.15 val. Laidotuvės Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.
