Menininkės Eglė Grėbliauskaitė ir Agnė Gintalaitė, užbaigusios dekoruoti paminklą, penktadienį informavo susidūrusios su „beprecedenčiu cenzūros aktu“, nes joms neleista nuo dekoruoto paminklo nuimti pastolių bei darbą dengusio audeklo.
„Šiuo metu vyksta beprecedentis cenzūros aktas, kuomet savivaldybės politikai, pasitelkdami viešosios tvarkos pareigūnus, praktiškai naudoja jėgą prieš meninį kūrinį. Neleidžiama nuimti pastolių, kad žmonės pamatytų apsamanojusį paminklą“, – išplatintame pranešime skelbia menininkės.
Jų nuomone, stabdyti renginį savivaldybei „nėra pakankamo teisinio pagrindo“. Savo renginį moterys planavo vykdyti iki gruodžio 13 dienos.
Pasak menininkių, „teisininkai kreipėsi su aiškiais argumentais, kad stabdyti renginį jam prasidėjus, pagal nurodytus motyvus, nėra pakankamo teisinio pagrindo. Pareigūnai saugo, neleisdami net nuimti audeklo, atvažiuoja Grinda plėšti samanų“.
Savo ruožtu Vilniaus savivaldybė BNS informavo, kad menininkės dėl leidimo performansui kreipėsi dukart: pirmąjį – į savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisiją, antrąjį – tiesiai į administraciją, abu kartus leidimas nebuvo išduotas.
Savivaldybės atstovai teigia norėję susitarti taikiai, tačiau to padaryti esą nepavyko. Tuo tarpu menininkės renginio „Facebok“ paskyroje paviešino savivaldybės atsakymą, kad tokiam renginiui specialaus leidimo nereikia ir jis jau įtrauktas į miesto renginių kalendorių.
Penktadienio vidurdienį situaciją žiniasklaidai pakomentavo Adomas Bužinskas, Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas. Pasak jo, menininkės apgavo savivaldybę, todėl joms surašyti protokolai užnesankcionuotą renginį ir už pareigūnų reikalavimų nevykdymą.
Menininkėms teks sumokėti ir už komunalinių paslaugų bendrovės „Grinda“ paslaugas, nors "Facebook" tinkle paviešintuose vaizdo įrašuose aiškiai matoma, kad renginio dalyviams patiems išmontuoti prie paminklo sustatytus pastolius neleido pareigūnai.
Išbrauktas iš kultūros vertybių registro, bet neliečiamas
E. Grėbliauskaitė yra Vilniaus dailės akademijos doktorantė, ji kuria įvairias provokuojančias menines instaliacijas viešosiose erdvėse, pavyzdžiui, 2016-aisiais prie Seimo buvo pastačiusi „Triumfo arką“ iš šiukšlių, buvo sukūrusi kūrinį, skirtą prieštaringai Salomėjos Nėries figūrai.
Jos kolegė A. Gintalaitė – Vytauto Didžiojo Universiteto lyginamųjų kultūros studijų magistrantūros studentė, vienas žymesnių jos darbų – sovietinių garažų durų foto projektas.
Nuo nepriklausomybės atgavimo diskusijų keliantį P. Cvirkos paminklą paveldosaugininkai šią vasarą išbraukė iš kultūros vertybių registro, savivaldybė rengiasi paminklą nukelti ir perduoti jį Lietuvos nacionaliniam muziejui. Skveras, kuriame yra paminklas, rugsėjo pabaigoje pripažintas saugoma vertybe.
Nesutarimai kilo dėl P. Cvirkos vaidmens – paminklo nuėmimo šalininkai akcentuoja jo kolaboravimą su sovietų valdžia ir prisidėjimą prie kitų to meto rašytojų represijų. Besipriešinantieji nukėlimui tikina, kad beatodairiškai naikinti sovietinį paveldą niekuo nesiskirtų nuo sovietinės cenzūros, o P. Cvirkos literatūrinis talentas turi būti įvertintas ir atskirtas nuo politinės veiklos.
Kvietė prisijungti visus vilniečius
Menininkių sumanyta akcija – viešas renginys, kurį jos pristatė dar rprieš akcijos pradžią. Pranešime spaudai rašyta, kad nuo lapkričio 11 d. 18 val. iki gruodžio 13 d. 18 val. vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami tapti interaktyvaus meno kūrinio dalimi – kasdienybės spektaklio „NEPAMIRŠIME NEBEPRISIMINTI“ veikėjais P. Cvirkos skvere. Lrytas.lt skaitytojams siūlome visą sumanytos akcijos aprašymą.
„Kūrinio kūną sudaro specialiai sukurta scenografija, o gyvybę jam įkvepia miesto kasdienybė – kasdienis socialinis spektaklis, aktyvuota miestiečių bendravimo erdvė, į kurią kviečiama užsukti ir pajusti buvimo mieste bendrumą. Į aikštę užsukę miestiečiai tampa jau nebe atsitiktiniais praeiviais, o unikaliais spektaklio veikėjais, kviečiami dalyvauti kūrybos procese – suvaidinti savo asmeninį, laisvai pasirinktą originalų vaidmenį, jį aprašyti ir palikti miesto skelbimų lentoje tyrinėti kitiems. Arba tiesiog būti.
Spektaklio scenografija – pastaruoju metu itin daug skirtingų vertinimų ir emocijų sulaukusi P. Cvirkos skulptūra, padengta užmaršties ir praėjusio laiko ženklu – samanų sluoksniu, simboliškai nustumta į valingos užmaršties lauką. Nebetekęs portretiškumo, monumentas tampa nebeatpažįstamas, tačiau primena, kad pati istorija ilgainiui suveda sąskaitas, kad klaidos kaina yra didelė, kad istoriniai veikėjai negauna privilegijos ramiai pasitraukti. Istorinė atmintis išlieka, o praeities garbė apauga samanomis, taip paversdama monumentą antimonumentu, ženklu, neleidžiančiu pamiršti nebeprisiminti. Samanos – užmaršties ir praėjusio laiko simbolis, apgaubusios paminklą, paslepia aistras kursčiusią asmenybę, ideologija dingsta, lieka tik istorijos apie kasdienį miesto gyvenimą.
Performatyvaus kūrinio idėja remiasi antropologės Mary Douglas socialinio kūno teorija, pagal kurią institucijos organizuoja visuomenę pasitelkdamos nesutepties ir taršos priešpriešą. Simbolinė tarša susijusi su grėsme visuomenės struktūroms, „nešvarūs“ objektai kėsinasi į jų saugumo ribas. Socialinio kūno „nešvara“ neturi nieko bendra su higiena – tai metafora. Nešvariais objektais tampa tie, kurie pamatomi kaip esantys ne vietoje, išstumiami į kitų, netinkamų, pavojingų kategoriją. Tokie objektai nurodo pažeidžiamus visuomenės taškus. Nešvarumų paieška – nesąmoningi visuomenės bandymai išsaugoti savo socialinį kūną.
Praeities ideologijų istoriniai ženklai – monumentai sovietinės santvarkos veikėjams ir idėjoms – šiandien kelia daug emocijų ir diskusijų. Jie irgi pamatomi kaip nešvarūs: esantys ne vietoje, per daug skausmingi ar pavojingi. Tačiau juos sunaikinti ir pamiršti nėra būdas išgyti. Objektai patys savaime nėra nei švarūs, nei nešvarūs. Jie tiesiog yra. Bet koks objektas gali tapti simboliškai suteptas.
P. Cvirkos paminklas, užterštas sovietinės ideologijos, padengiamas samanomis. Natūralios samanos – tradicinės liaudies medicinos vaistas, kuriuo gydytos ir žaizdos, ir infekcinės ligos. P. Cvirkos paminklą dengiančios dirbtinės samanos kreipia dėmesį į istorijos, visuomenės ir gamtinės aplinkos trapumą nuolat produkuojamos taršos akivaizdoje. Tačiau egzistuoja ritualai, kurie leidžia atgauti prarastą tyrumą.
Spektaklis „NEPAMIRŠIME NEBEPRISIMINTI“ ir yra tas ritualas.
Spektaklis vyks iki gruodžio 13 dienos. Gali būti, kad ateityje paminklą dengiančios dirbtinės samanos bus pakeistos tikromis, o dirbtinė užmarštis – organišku ryšiu su praeitimi. Juk socialinio kūno spektaklis niekada nesibaigia.
Spektaklio „NEPAMIRŠIME NEBEPRISIMINTI“ kūno dalis Internetinėje erdvėje – „Facebook“ grupė.
Projekto autorės
Eglė Grėbliauskaitė – menininkė, tapybos magistrė, Vilniaus dailės akademijos meno krypties doktorantė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto meno docentė, Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos narė, atgarsio visuomenėje sulaukusių projektų bei meno kūrinių viešose miesto erdvėse autorė. Kūrybai renkasi instaliaciją, skulptūrą, tapybą, nekonvencines raiškos priemones, intuityvias teorines ir fizines strategijas. Menininkės projektai pasižymi dėmesiu kultūrinei ir socialinei visuomenės raidai. Grėbliauskaitės mokslo tyrimų sritis – sociopsichologiniai represijų mechanizmai, veikiantys šiuolaikinėje visuomenėje, konflikto, kritikos ir kovos dėl vertės centro genezė bei raida. Autorė šiuo metu yra baigiamajame vizualiųjų menų daktaro disertacijos gynimo etape. Daugiau apie autorę: www.eglegrebliauskaite.com
Agnė Gintalaitė, menininkė, fotografė, kultūros srities publicistė, Lietuvos fotomenininkų sąjungos ir Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos narė. Agnė studijavo Vilniaus dailės akademijoje menotyrą, Vilniaus universitete psichologiją, šiuo metu mokslus tęsia Vytauto Didžiojo Universitete, lyginamųjų kultūros studijų magistrantūroje. Kūrėja yra surengusi tris personalines parodas, jos sukurtas sovietinių garažų durų foto projektas plačiai pasklido užsienio spaudoje, pelnė fotografijos srities tarptautinio konkurso apdovanojimą. Gintalaitės tarpdisciplininei kūrybai būdingas konceptualus antropologinis tiriamasis požiūris, tipologinis metodas, dėmesys skirtingoms paveldo formoms, laiko tėkmės fenomenui, istorinės tiesos problematikai, identiteto kūrimosi dėsningumams. Daugiau apie autorę: www.agnegintalaite.lt“.
Lrytas.lt prierašas:
Redakcija gavo Eglės Grėbliauskaitės laišką su prašymu „ištaisyti tiesos neatitinkančią“ BNS informaciją lrytas.lt publikacijoje.
„Atsakingai pareiškiu, kad, kaip ir ką tik vykęs kūrinys P. Cvikos skvere, taip ir straipsnyje minimi 2018 m. Salomėjos Nėries tema kurtas kūrinys bei 2016 m. „Triumfo arka“ prie Seimo rūmų buvo vykdyti suderinus su Vilniaus miesto savivaldybės (VMS) renginių skyriumi, atitinkant VMS renginių organizavimo reglamentą, todėl teiginys „taip pat be leidimo“ yra neatitinkantis tiesos ir yra melagingas, žeidžia mano orumą. Dėl šių aplinkybių prašau ištaisyti tiesos neatitinkančius teiginius, pakeičiant į „taip pat suderinus su Vilniaus miesto savivaldybe pagal galiojantį renginių organizavimo reglamentą“, – rašo E.Grėbliauskaitė.
Ji pateikė taip pat susitarimų su VMS kopijas ir atkreipė dėmesį, kad, leidusi organizuoti renginį P.Cvirkos skvere, jau renginiui prasidėjus, savivaldybė nepagrįstai ir neteisėtai liepė renginį nutraukti.
