„Tai bus ir istorijos atgaivinimas, ir eksperimentas, nes Šv. Kotrynos bažnyčios architektūrinės ypatybės prašyte prašosi išmėginti visas bažnyčios erdves, tad galiu jus užtikrinti, jog scenoje atliekamų kūrinių bus kone mažiausiai“, – po pirmųjų repeticijų bažnyčoje savo susižavėjimo atrastais naujais sąskambiais neslėpė projekto meno vadovas ir tarptautinio senosios muzikos ansamblio „Canto Fiorito“ vadovas Rodrigo Calveyra.
Tarptautinio senosios muzikos ansamblio „Canto Fiorito“ dainininkus šiame koncerte papildys aukščiausios tarptautinės klasės istorinių pučiamųjų instrumentų – kornetų ir barokinių trombonų komanda, kurią sudaro muzikantai iš Italijos, Meksikos, Ispanijos, ką tik groję premjeras Paryžiaus Eliziejaus laukų teatre ir prestižinėje Ženevos „Victoria Hall“ salėje. Jie padės atskleisti venecijietiško polichorinio muzikavimo tradicijos puošnumą ir spindesį.
Koncerto programoje skambės Claudio Monteverdi, Giovanni Gabrieli, Ludovico da Viadana, Giovanni Picchi, Tomás Luis de Victoria, Giovanni Giorgi, Hieronymus Praetorius, Giovanni Battista Cocciola, Tarquinio Merula ir kitų kompozitorių kūriniai.
Pasak šio projekto iniciatorės, Šv. Kotrynos bažnyčios repertuaro sudarytojos Birutės Norvaišienės, pažadinti ir į erdvę sugrąžinti autentišką, prieš beveik 300 metų po Šv. Kotrynos skliautais aidėjusį skambesį, atverti duris smalsiems kultūros tyrinėtojams ir gyvos muzikos patyrimams norėjosi jau seniai.
„Jau kuris laikas gilindamiesi į šios bažnyčios istorijas ir rengdami ekskursijas pastebime, kiek mažai žmonės žino apie mūsų kultūrinį palikimą, istorinį paveldą ir mūsų renginių salės architektūrinius, meninius, istorinius sluoksnius. Viena iš mūsų renginių salės veiklos krypčių – istorinio paveldo atgaivinimas ir atvėrimas visuomenei. Štai mūsų bažnyčioje esantys unikalūs, virš parterio šiek tiek iškilę pusapvaliai balkonai abiejose bažnyčios pusėse jau seniai nenaudojami pagal tikrąją jų paskirtį – jie buvo sukurti bažnyčioje grojusiems ir dainavusiems muzikantams.
Tokia muzikavimo tradicija, kai atlikėjų grupės išdėstomos skirtingose bažnyčios pusėse, susiformavo dar Renesanso ir Baroko sandūroje Venecijos San Marko bazilikoje. Chorus sudarydavo ne vien dainininkų balsai, juos dažnai papildydavo ar pakeisdavo pučiamieji instrumentai, artimiausi balsui – kornetai ir barokiniai trombonai.
Kokie išradingi turėjo būti architektai, kad sugalvotų taip sumaniai prilipdyti balkonėlius netoli Šv. Kotrynos bažnyčios vargonų ir taip atskirti pasauliečius muzikantus nuo visiškai uždarą (klauzūrinį) gyvenimą gyvenančių didžiąjame bažnyčios balkone įkurdinto vienuolių choro ir vargonų, tam kad sukurtų darnų muzikinį skambesį. Taip norisi kad kuo daugiau žmonių turėtų galimybę tai išgirsti Lietuvoje! Tai – neįkainojama patirtis“, – savo susižavėjimo neslėpė Birutė Norvaišienė.
Pasak renginio organizatorių, šis koncertas skirtas ne tik muzikos profesionalams, senosios muzikos gurmanams, bet ir tiems kurie keliaudami į koncertus ieško patyrimo. Gal tai bus toks koncertas kuris atvers duris į kitokį skambesį, kuriam nereikia papildomai daug garso ir šviesų, nes jį kuria erdvė ir savo srities profesionalai. Bilietus į šio penktadienio, lapkričio 5 d. 19 val. skambėsiantį koncertą „Erdviniai baroko muzikos dialogai“ platina www.bilietai.lt
Renginį finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Projektą rengia VŠĮ KŠC Vilniaus mokytojų namai, Tarptautinis senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“. Projekto partneriai ir draugai: Lietuvos nacionalinė filharmonija, „Park Hotel Vilnius“. Renginys yra www.700vilnius.lt programos dalis.
