Kino industrijos renginiai „Scanoramoje“: konstruojant istorinę atmintį ir scenarijaus rašymo užkulisiai

Pagrindinis dėmesys bus skiriamas istorinės atminties konstravimo, scenarijaus rašymo ir animacijos performatyvumo temoms. Jas papildys seminarai ir diskusijos apie feministinį diskursą mene, aktorių atrankos pokyčius pandeminėje tikrovėje ir teisinius kino gamybos aspektus.  

„Šiais metais pakviesime grįžti ne tik į kino teatrus, bet ir į gyvus kino industrijos renginius, apmąstančius kūrybos procesus ir skirtingomis išorinėmis aplinkybėmis kylančius klausimus.

Džiaugiuosi, kad pasaulinio garso vardai ir talentingi kino profesionalai, su kuriais sieja ne vienus metus trunkanti graži draugystė, sutiko pasidalyti savo patirtimi ir atverti skirtingas kino užkulisių erdves, o pirmą kartą besisvečiuojantys lektoriai – praplėsti kino galimybių ir iššūkių geografiją“, – teigė festivalio įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.
Konstruojant istorinę atmintį: archyvinė dokumentika ir vaidybinis kinas

Ilgametis „Scanoramos“ režisierius Sergejus Loznica surengs meistriškumo dirbtuves „Konstruojant istorinę atmintį. Sergejus Loznica dalijasi patirtimi kuriant archyvinės dokumentikos filmus“, kuriose ne tik remsis archyvinės dokumentikos kūrimo patirtimi, bet ir atskleis šio proceso užkulisius.

Savo atkuriamosios dokumentikos juostose „Blokada“ (2006 m.), „Pasirodymas“ (2008 m.), „Įvykis“ (2015 m.), „Procesas“ (2018 m.), „Valstybinės laidotuvės“ (2019 m.), „Babij Jaras. Kontekstas“ (2021 m.), kurios premjera įvyks šių metų „Scanoramoje“, režisierius atveria archyvus, ilgus dešimtmečius palaidotus po žyma „Visiškai slaptai“.

S.Loznicos teigimu, ištisus totalitarizmo epochų klodus atveriantys dokumentai net po išslaptinimo nesulaukė tinkamo dėmesio, todėl klausimas, kaip istorijos paraštėse atsidūrusi medžiaga gali ir turi būti vertinama iš laiko perspektyvos, įgyja naujas prasmines konotacijas. 
 
Vienas įdomiausių ir nekonformistiškiausių pastarojo laikmečio režisierių – nuolatinis pagrindinių pasaulio kino festivalių svečias. Jo vaidybiniai filmai „Mano laimė“ (2010 m.) ir „Nuolankioji“ (2017 m.) buvo pristatyti Kanų kino festivalio pagrindinėje konkursinėje programoje, „Rūke“ (2012 m.) pelnė tarptautinės kino kritikų federacijos FIPRESCI prizą, „Donbasas“ (2018 m.) – programos „Ypatingas žvilgsnis“ apdovanojimą už geriausią režisūrą, o naujausia archyvinės dokumentikos juosta „Babij Jaras. Kontekstas“ (2021 m.) įvertinta „Auksinės akies“ specialiuoju žiuri paminėjimu.

„Scanoramoje“ buvo surengtos daugelio S.Loznicos filmų nacionalinės premjeros. Režisierius ne vienus metus bedradarbiauja su lietuvių kino kūrėjais – prodiusere Uljana Kim, montažo režisieriumi Danieliumi Kokanauskiu, garso režisieriumi Vladimiru Golovnickiu, o Lietuvoje atlieka didžiąją dalį savo filmų gamybos darbų. Šiuo metu S.Loznicos kūrybinė grupė dėlioja baigiamuosius dokumentinės juostos „Misteris Landsbergis“ akcentus.

Viena stipriausių Lietuvos kino prodiuserių Lineta Mišeikytė pratęs režisieriaus pradėtą temą antroje meistriškumo dirbtuvių dalyje „Konstruojant istorinę atmintį: sovietinės realybės atkūrimas vaidybiniame kine. Johano Rencko serialo „Černobylis“ atvejis“.

Serialo vykdomoji prodiuserė Lietuvoje, sustygavusi sudėtingą techninį orkestrą, pasidalys patirtimi, kaip rekonstruoti sovietmetį šiandien ir, pravėrus mūsų atminties duris, atkurti 24 kadrus melo per sekundę.

Aptardami kino galimybes studijuoti totalitarinių režimų dehumanizavimo praktikas, pranešėjai pristatys paskaitų diptiką, įgyjantį išskirtinį aktualumą šių dienų kontekste.

„Scanoramos“ organizatoriai atkreipia dėmesį, kad seminaras skirtas ne tik vaidybinio ir dokumentinio kino profesionalams, bet ir istorija bei kultūra besidomintiems žiūrovams – S.Loznica ne vienus metus kvestionuoja sovietinių ir postsovietinių šalių realybę posttiesos eroje, keldamas kintančios tapatybės ir užmirštos atminties klausimus, o J.Rencko „Černobylis“ vadinamas vienu sėkmingiausių ir autentiškiausių bandymų rekonstruoti visuotinio melo atmosferą vaidybiniame kine. 

Izraelio scenaristė ir prodiuserė Ruth Lev Ari, praėjusiais metais „viešėjusi“ „Scanoramoje“ kaip konkursinės trumpametražių filmų programos „Naujasis Baltijos kinas“ žiuri narė, pakvies į nuotolines kūrybinio rašymo dirbtuves „Filmų pradžios ir pabaigos: pilnas kinematografinis šokis“.

Ilgametę patirtį sukaupusi lektorė pasidalins patirtimi, kaip įveikti tuščio lapo baimę ir susieti tvirtą pasakojimo pradžią su stipria jo pabaiga. R.Lev Ari atkreipia dėmesį, kad tinkamai įrėminta erdvė leidžia įgyvendinti režisūrinius tikslus, plėtoti filmo naratyvą ir atskleisti vizualinę kalbą.

Seminare bus nagrinėjami skirtingos stilistikos kino kūriniai, tarp kurių – Orsono Welles’o „Pilietis Keinas“ (1941 m.), Francis’o Fordo Coppola’os „Krikštatėvis“ (1972 m.), Wolfgango Peterseno „Begalinė istorija“ (1984 m.), Bong Joon-ho „Parazitas“ (2019 m.) ir kiti kino istorijos ir pastarojo meto kino pavyzdžiai.   

Britų animacijos režisierius ir performansų menininkas Thomas Johnsonas Volda meistriškumo dirbtuvėse „Animacija kaip performansų menas“ atkleis savo kūrybinės biografijos raidą nuo pirmųjų eksperimentų ir radikalių performanso meno teikiamų galimybių iki kūrybinių praktikų, jungiančių animaciją ir performanso estetiką.

Režisierius pristatys savo ir Ivanos Bošnjak lėlinės animacijos filmą „Pripildytas gyvenimas“ (2019 m.), apkeliavusį pagrindinius trumpametražio kino ir animacijos festivalius, ir pasidalins animacijos performansų kūrimo specifika.

Lapkričio 6 d., šeštadienį, festivalio žiūrovai kino teatro „Forum Cinemas Vingis“ trečiojo aukšto fojė galės išvysti dešimt valandų truksiantį Th.J.Voldos kadrinės animacijos performansą, kuris suteiks galimybę iš arti stebėti lėlinės animacijos kūrybos procesą. Žiūrovai jiems patogiu metu galės sekti profesionalaus animatoriaus darbo eigą ir išvysti jos rezultatus vaizdo projektoriuje.

Siekdama atkreipti dėmesį į stiprų moterų režisierių balsą europietiškame kine, „Scanorama“ feministiniu diskursu papildė ne tik festivalio programą, bet ir industrinių renginių ciklą – Martyno Mažvydo bibliotekoje bus pristatyta Danijos kultūros instituto Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje video paroda „Smurto balsai“, o jos atidarymą lydės diskusija „Menas iš moters perspektyvos“, kurioje dalyvaus feminizmo aktyvistė ir Danijos moterų tarybos lyčių lygybės konsultantė Emma Holten, lyčių lygybės ekspertė dr. Vilana Pilinkaitė Sotirovič, švietimo ekspertė Unė Kaunaitė ir Moterų informacijos centro programų vadovė bei lektorė Rugilė Butkevičiūtė.

Aktorių atrankos režisierė Maureen Hughes iš Airijos diskusijoje „Pandemijos poveikis aktorių atrankai – nauja realybė siekiant vaidmens“ aptars iššūkius, su kuriais naujoje tikrovėje susiduria aktoriai ir jų atrankas vykdantys specialistai, o teisininkas Rokas Janauskas savo seminare „Mitai apie teisių gavimą ir prekių ženklų naudojimas kino gamyboje“ apžvelgs išankstinėmis nuostatomis apipintą teisių gavimo klausimą kino industrijoje. 

Lapkričio 5 d. 19 val. Martyno Mažvydo biblioteka: 2 aukšto fojė
Danijos kultūros instituto Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje parodos „Smurto balsai“ atidarymo diskusija „Menas iš moters perspektyvos“. Dalyvauja moterų teisių lygybės aktyvistė ir Danijos moterų tarybos lyčių lygybės konsultantė Emma Holten, lyčių lygybės ekspertė dr. Vilana Pilinkaitė Sotirovič, švietimo ekspertė Unė Kaunaitė ir Moterų informacijos centro programų vadovė ir lektorė Rugilė Butkevičiūtė (anglų k.).

Kadrinės animacijos performansas su meninės animacijos kūrėju Thomu Johnsonu Volda.

Meistriškumo dirbtuvės su režisieriumi Sergejumi Loznica „Konstruojant istorinę atmintį. Sergejus Loznica dalijasi patirtimi kuriant archyvinės dokumentikos filmus“ (rusų k., vertimas į lietuvių k.).

Meistriškumo dirbtuvės su prodiusere Lineta Mišeikyte „Konstruojant istorinę atmintį: sovietinės realybės atkūrimas vaidybiniame kine. Johano Rencko serialo „Černobylis“ atvejis“ (lietuvių k.).

Meistriškumo dirbtuvės su meninės animacijos kūrėju Thomu Johnsonu Volda „Animacija kaip performansų menas“.

Kūrybinės meistriškumo dirbtuvės su scanariste Ruth Lev Ari „Filmų pradžios ir pabaigos: pilnas kinematografinis šokis“. 

Seminaras su teisininku Roku Janausku „Mitai apie teisių gavimą ir prekių ženklų naudojimas kino gamyboje“

Diskusija su aktorių atrankos režisiere Maureen Hughes „Pandemijos poveikis aktorių atrankai – nauja realybė siekiant vaidmens“.