Garsų rašytoją S. Šaltenį patiesė kino davatkų smūgis

Netikėti kaltinimai moterų žeminimu 75 metų rašytoją, Nacionalinės premijos laureatą S.Šaltenį užgriuvo dėl naujausio jo kūrinio – scenarijaus kino filmui „Klaipėda, 1923“. Tai istorinė juosta. Jos centre – meilės istorija, kurios fone vyksta garsusis Klaipėdos sukilimas.

Kaltinimai pateikti Lietuvos kino centro (LKC) ekspertų išvadose, kuriomis motyvuotas nutarimas neskirti finansavimo parengiamiesiems filmo kūrimo darbams.

Bet filmo kūrėjai šį nutarimą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai ir jų skundas buvo patenkintas.

LKC įpareigotas per mėnesi įvykdyti naują paraiškos vertinimą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkanti sprendimą.

Tiesa, per tą mėnesį Ginčų komisijos sprendimą dar galima apskųsti teismui. LKC direktorius Laimonas Ubavičius neatmetė tokios galimybės.

Tačiau akivaizdu, kad menininkai vis aktyviau ima protestuoti dėl nekorektiškai formuluojamų valstybės lėšas skirstančių ekspertų sprendimų.

Rašyti kino scenarijų vietoj per karantiną sumanytos knygos „Mokytojas ir išprotėję jo mokiniai“ S.Šaltenį įkalbėjo klaipėdietis prodiuseris Mindaugas Gudelis. Jis idėją nešiojosi kelerius metus. Ieškodamas savo šaknų ir klaipėdietiškos tapatybės jis perskaitė daugybę knygų ir net leidosi į žygį sukilėlių takais.

Gilindamasis į gimtojo miesto istoriją M.Gudelis užsidegė idėja sukurti populiarų istorinį filmą Klaipėdos sukilimo tema. Tačiau paaiškėjo, kad surasti Lietuvoje rašytojo, kuris galėtų parašyti scenarijų tokiam filmui, beveik neįmanoma.

„Kalbėjausi su daugeliu rašytojų, tarp jų ir su Kristina Sabaliauskaite, bet jie atvirai prisipažino, kad tiesiog nemoka rašyti kinui. Net tie, kurie yra parašę pjesių teatrui, įsitikinę, kad kinui rašyti reikia visai kitaip, ir, matyt, bijo nesėkmės“, – kalbėjo prodiuseris.

Buvęs LKC direktorius Rolandas Kvietkauskas pasiūlė kreiptis į S.Šaltenį ir režisierių Audrių Juzėną. Rašytojas yra sukūręs scenarijus filmams „Riešutų duona“, „Herkus Mantas“, taip pat dar keletui. O A.Juzėnas yra istorinių filmų „Ekskursantė“, „Getas“ ir „Pelėdų kalnas“ režisierius.

Būsima istorinė juosta sudomino ir kitus klaipėdiečius. Vienu pirmųjų filmo rėmėjų tapo laivininkystės kompanijos „Limarko“ generalinis direktorius Vytautas Lygnugaris. Pernai pristatę filmo sumanymą Klaipėdos visuomenei kūrėjai su juo pasirašė deklaraciją dėl bendradarbiavimo kuriant filmą.

Finansavimo filmo kūrimo darbams juostos „Klaipėda, 1923“ kūrėjai net du kartus kreipėsi į Lietuvos kino centrą. Kai buvo paskelbti 2021 m. II ketvirčio filmų parengiamųjų ir gamybos darbų projektų konkurso rezultatai, paaiškėjo, kad finansavimas skirtas 32 filmų projektams, jiems paskirstyta 519 990 eurų suma.

Tačiau Klaipėdos istorija liko už borto, o kūrėjų komandą papiktino Kino centro ekspertų vertinimai ir priekaištai.

„Nemažai pastabų buvo išsakyta apie seksistinį požiūrį į moteris, jų vienaplaniškumą, objektyvizavimą. Nepasikeitė ir neatitikimas tarp paraiškoje deklaruojamo noro, kad šis filmas taptų Klaipėdos krašto atgavimo, kaip nepakartojamos karinės operacijos, iliustracija, siekiu švęsti mūsų visų patriotinius jausmus šio įvykio atžvilgiu, ir realybės, su kuria susiduriame skaitydami scenarijų, kuriame sekame nuspėjamą meilės istoriją“, – rašoma projektą „Klaipėda, 1923“ antrą kartą įvertinusių Lietuvos kino centro ekspertų komisijos narių rašytinėse išvadose.

„Aš nesuvokiu jų mąstymo. Net sovietų laikais, kai Maskva dažnai papjaudavo mūsų filmų scenarijus, tie valdininkai iš savo ideologinės varpinės sugebėdavo logiškai motyvuoti savo sprendimus. Mes galėdavome suprasti, kas jiems kliūva. O čia ekspertai nesugeba net savo minčių suprantamai išreikšti“, – išvadomis stebėjosi S.Šaltenis.

Rašytojui norėjosi, kad filmas nevirstų dokumentiniu pasakojimu, o būtų tikras žiūroviškas kinas – su intriga, su vyro ir moters meilės istorija, su meilės Klaipėdai istorija.

„Aš moterų tikrai neniekinu. Visą gyvenimą žiūrėjau į moterį kaip į labai savitą pasaulį, kaip į kosmosą, kurį galima tyrinėti be galo. Mano tėvas, rašęs diplominį darbą apie Johanno Wolfgango Goethe kūrybą, dažnai minėdavo „amžiną moteriškumą“. O Nijolė Oželytė manęs net klausė, iš kur aš taip gerai žinau moters psichologiją. Aš tuo domiuosi su pagarba ir meile, nes man tai rūpi“, – sakė rašytojas.

S.Šaltenis prisipažino, kad vis dar tobulina scenarijų atsižvelgdamas į istorikų, režisieriaus ir prodiuserio pastabas.

Išskristi į Pietų Ispaniją, kur gyvena ir abi jo dukros, jis planuoja tik lapkričio mėnesį.

„Panašu, kad ekspertams užkliuvo tas faktas, kad pagrindinė herojė jaunystėje buvo išprievartauta kareivių. Mieste visi žino jos praeitį ir kažkas ją pavadina prostitute. Todėl graži moteris atsiduria tarsi užribyje, nors ir nėra tos profesijos atstovė. Ją įsimyli lietuvis, bet yra dar ir prancūzas, nes Klaipėdoje tuo metu šeimininkavo prancūzų kariškiai“, – kelis siužeto vingius atskleidė prodiuseris M.Gudelis.

Pasak jo, nors filmo meilės istorija išgalvota, Klaipėdos istorijos faktai tikri.

„Tuo metu Klaipėdoje, kuri dar nepriklausė Lietuvai, oficialiai veikė 15 ar 18 legalių viešnamių. Buvo ir pareigūnai, kurie turėjo iš laivų vyrus nuvesti į tuos viešnamius ir parvesti atgal. Ir net turėjo teisę užmušti klientą, jei jis blogai elgėsi su moterimis“, – pasakojo prodiuseris ir čia pat pridūrė, kad filme nėra jokių meilės scenų, kad ir moksleiviai galėtų jį žiūrėti per istorijos pamokas.

„Mano tėvas istorikas, tad nenuostabu, kad ir man rūpi istoriniai dalykai.

Pirmojo pasaulinio karo metu ir Prancūzijos, ir Rusijos kariai ėjo per Klaipėdą. Pokario laikas taip pat buvo sunkus, trūko maisto, buvo suirutė, todėl visai nenuostabu, kad gražios moterys dirbo viską, kad tik galėtų pragyventi“, – kaltinimus seksizmu atmetė ir 58 metų režisierius A.Juzėnas.

Kūrėją nustebino ir ekspertų patarimas rasti aiškesnę pusiausvyrą tarp meilės istorijos ir istorinio filmo.

„Čia kalbame apie meilę moteriai, o kartu ir apie meilę tėvynei, konkrečiam miestui. Pagrindinis herojus net savo meilę Emą ima vadinti Klaipėda. Tai – simbolika. Filmo centre – meilė savam kraštui, be kurios lietuvis vyras negali gyventi“, – aiškino režisierius.

Jis teigė, kad kaltinimai seksizmu itin įskaudino S.Šaltenį, kuris labai mylėjo žmoną ir myli dukras.

„Vertindami kūrėjų pateiktas paraiškas Lietuvos kino centro ekspertai ne šiaip sausus balus surašo, bet ir juos pagrįsdami pateikia ekspertines išvadas. Iki šiol nebuvo aiškios metodikos, kaip ekspertai turi tas išvadas formuluoti. Jos turėtų būti konkrečiai susietos su projektų vertinimo kriterijais, o ekspertai komentuodavo kur kas bendriau. Matome, kad ir patys kriterijai turėtų būti aiškesni.

Šiemet kvietėme kino srities žmones bendradarbiauti ir sulaukėme nemažai pasiūlymų dėl filmų gamybos parengiamųjų darbų vertinimo taisyklių tobulinimo. Norėtume, kad būtų daugiau aiškumo dėl ekspertinio vertinimo, ekspertų išvadų ir metodikos, kaip jie turi vertinti. Liepos mėnesį suderinome ekspertų komisijų formavimo nuostatų pakeitimus. Dabar esame išsiuntę kvietimus visoms organizacijoms, dirbančioms kino srityje, kad teiktų pasiūlymus dėl naujos ekspertų sudėties formavimo. Problema ta, kad gerų ir dirbančių specialistų nėra daug. Rudens konkurse pateiktos paraiškos bus perduotos jau naujos sudėties ekspertų komisijoms. Pagal Kino įstatymą ekspertų kadencija – dveji metai.“

Lietuvos kino centro ekspertų sprendimai per pastaruosius metus tik vieną kartą buvo apskųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Priimtas Kino centrui nepalankus sprendimas.

Dėl kitos kultūros srities lėšas skirstančios institucijos, Lietuvos kultūros tarybos, į Administracinių ginčų komisiją buvo kreiptasi 3 kartus. Vienas sprendimas buvo palankus Kultūros tarybai, kiti du – pareiškėjams. Abu šiuos Administracinių ginčų komisijos sprendimus Kultūros taryba yra apskundusi Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Sprendimai šiose bylose dar nėra priimti.

Taigi komisijos sprendimų pritaikymo praktikos dar neturi nė viena institucija.

Klaipėdos sukilimas prieš Prancūzijos valdymą vyko 1923 m. sausio 10–15 dienomis.

Sukilėliams beveik visame Klaipėdos krašte per vieną dieną pavyko nuversti Prancūzijos okupacinę valdžią. Per sukilimą žuvo 12 savanorių iš Didžiosios Lietuvos. 1923 m. sausio 19 d. Šilutėje Gelbėjimo komiteto sušauktame Klaipėdos krašto atstovų suvažiavime buvo paskelbta deklaracija apie krašto prisijungimą prie Lietuvos Respublikos dalinės autonomijos teisėmis.