Kultūros paveldo, muziejų, bibliotekų ir archyvų restauravimo specialistai, meno ir istorijos rinkinių kuratoriai, kultūros vertybių apsaugos disciplinas studijuojantis akademinis jaunimas ir jų dėstytojai, meno ir istorijos tyrinėtojai Baltijos šalių restauratorių konferencijoje turės progą pažinti naujausius mokslo atradimus.
Konferencijos programoje – 35 žodiniai ir 102 stendiniai pranešimai, jų autoriai – mokslininkai ir restauravimo specialistai iš 19 šalių: Lietuvos, Estijos, Latvijos, Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos, Čekijos, Portugalijos, Norvegijos, Japonijos, Honkongo, JAV, Ukrainos, Moldovos, Armėnijos, Sakartvelo, Kazachstano, Baltarusios, Rusijos.
Pasak P. Gudyno restauravimo centro vadovės dr. Jūratės Senvaitienės, dėl pandemijos konferencijos planus teko kelis kartus keisti. Tačiau siekta, kad šią savaitę skelbiamuose pranešimuose būtų pateikiama naujausia informacija apie kultūros vertybių tyrimą, konservavimą ir restauravimą.
Bus pristatomi naujausi restauravimo metodai, menotyrinė bei istorinė interpretacija, praktinėje veikloje iškylančios problemos ir jų sprendimo būdai. Be to, bus pateikti unikalūs konkrečių objektų restauravimo atvejai.
Vienas iš tokių pranešimų – P.Gudyno restauravimo centre ištyrinėtas ir pritaikytas gintaro su mineraliniais inkliuzais konservavimas (dr. Jurga Bagdzevičienė ir kt.).
Dalyvių susidomėjimo neabejotinai sulauks Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų restauratorių pranešimas apie unikalaus, seniausio Lietuvoje balno restauravimą, kurį atliekant buvo naudojamos inovatyvios konservavimo medžiagos, taikomi netradiciniai konservavimo ir eksponavimo būdai (Deimantė Baubaitė ir kt.).
Bus pasakojama ir apie Valdovų rūmų muziejaus įsigyto rinkinio „Europos valdovų miniatiūros“ restauravimą (Rytė Šimaitė ir kt.). XV a. Europos valdovų atvaizdų rinkinyje esantis Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo ir jo sutuoktinės Onos Vytautienės piešinys UNESCO komisijos Lietuvoje buvo pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentu ir įtrauktas į Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“.
Lisabonos dailiųjų menų akademijos specialistai pateiks specialiai sukurta skaitmenine programa sėkmingai rekonstruotas dekoratyvines XVIII a. sienų plyteles (Anabella Cardeira Aranja ir kt.). Estijos dailės akademijos specialistai kalbės apie sienų tapybos restauravimo problemas ir jų sprendimo būdus (prof. dr. Hilkka Hiiop ir kt.).
Pirmą kartą konferencijoje bus kalbama apie vargonų tyrimų subtilybes, aptariami naujausi technologinės analizės rezultatai, pabrėžiant italų ir prūsiškosios vargonavimo tradicijų sąsajas Lietuvoje (dr. Girėnas Pavilionis).
Vilniaus dailės akademijos specialistų (Linas Lukoševičius, Greta Žičkuvienė ir kt.) pranešime – nauji atradimai: atliekant technologinius tyrimus, istorinę meno analizę, restauruojant, atskleista Tverų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios senųjų stacijų autorystė, tai – Franzo Krombacho (1853–1908) tapyba. Iki šiol buvo žinoma, kad šis dailininkas dirbo Bavarijoje, Elzase taip pat Šveicarijoje, Belgijoje, Danijoje, Kroatijoje, tačiau nieko nežinota apie jo Lietuvoje tapytus paveikslus.
Kviestinis konferencijos svečias Bruno Mottinas – Prancūzijos tyrimų ir restauravimo centro mokslininkas, ilgametis senosios tapybos tyrinėtojas – parengė įspūdingą pranešimą apie Leonardo da Vinci paveikslų ir piešinių analizę, atliktą Luvro muziejuje.
Kito kviestinio svečio – vokiečių chemiko prof. dr. Geraldo Ziegenbalgo – pranešimas apie kalcio hidroksido, susintetinto nanodalelių pavidalu, panaudojimo galimybes tinko, sienų tapybos, lipdybos tvirtinimui. Aptariamos galimybės šią medžiagą panaudoti konservuojant popierių, tekstilę ir kitas pluoštines medžiagas.
Be žodinių pranešimų, bus pristatyta per 100 stendinių pranešimų, kuriuose aptariamos, naujų konservavimo medžiagų panaudojimo galimybės, pvz., hidrogelių ir enzimų mišinių taikymas atliekant popieriaus konservavimą (VU Chemijos ir geomokslų fakultetas, prof. habil. dr. Aldona Beganskienė ir Monika Baublytė); naujų analizės metodų taikymas technologinei analizei (VU Chemijos ir geomokslų fakultetas, prof. habil. dr. Aivaras Kareiva, Aušra Čiuladienė).
Autoriai pateiks naujus archeologinės medžiagos tyrimo duomenis (Latvijos nacionalinis istorijos muziejus, Anita Burkovska, Indra Tuna), aptars freskų technologines charakteristikas, gautas taikant įvairius tyrimo metodus (Ermitažo muziejus, Rusija, Irina Grigorjeva ir kt.), iškels aktualias tapybos, tekstilės, baldų, ir kitų vertybių restauravimo problemas, pateiks sprendimo būdus.
XII Baltijos šalių restauratorių konferencija „TYRIMAI. DILEMOS. SPRENDIMAI“ suburs per 300 klausytojų. Jau išleista XII Baltijos šalių restauratorių konferencijos knyga ir pranešimų rinkinys. Tai tris dienas truksiančio renginio dalyviams suteikia galimybę iš anksto ir išsamiau susipažinti su dėstoma medžiaga, tikslingai pateikti klausimus prelegentams ir pasirengti diskusijoms.
Baltijos šalių restauratoriai teigia, kad šios konferencijos yra tapusios reikšminga Lietuvos ir užsienio šalių kultūros vertybių apsaugos profesionalų idėjų ir diskusijų platforma, formuojančia restauravimo ir tyrimų mokslo bei praktikos ateities viziją ir plačiai skleidžiančia kultūros paveldo apsaugos aktualijas.
Šį renginį Baltijos šalyse organizuoja didžiausi muziejinių vertybių restauravimo centrai. Lietuvos sostinėje vykstančių forumų rengėjas – Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras.
