Šią liūdną žinią savo feisbuko paskyroje paskelbė velionio sūnus dailininkas Tadas Gutauskas: "Šianakt išėjo Tėvulis... Žmogus – epocha, poetas, rašytojas, dailininkas, didelio, daugialypio talento kūrėjas!".
Rašytojas ir tapytojas Leonardas Gutauskas gimė 1938 m. lapkričio 6 d. Kaune. 1965 m. baigė scenografijos studijas Lietuvos dailės institute. Nuo 1989 m. grupės „24“ narys, nuo 1967 m. – Rašytojų sąjungos, nuo 1976 m. – Dailininkų sąjungos narys.
Literatūroje debiutavo 1961 m. eilėraščių rinkiniu „Ištrūko mano žirgai“. Eilėraščiams būdingas panteistinis artumas gamtai, tapybiškas vaizdas, rafinuota metafora. Vėlesniuose poezijos rinkiniuose daiktiškumas siejamas su bibliniais įvaizdžiais.
Išleido daugiau kaip 16 iliustruotų eilių knygų vaikams. Romane „Vilko dantų karoliai“ menininko savimonės brendimas rodomas lemtingų tautai istorinių įvykių fone, tekstas asociatyvus, gausu poetinių įvaizdžių. Romanas autobiografiškas, dalis kūrinio veiksmo vyksta autoriaus vaikystės kaime Vepriuose. Romane „Šešėliai“ gvildenama kaltės ir atleidimo tema.
Romanuose „Laiškai iš Viešvilės“ (išverstas į vokiečių ir lenkų kalbas), „Plunksnos“. „Kazbek“ ryški refleksija menininko ir jautrios psichikos žmogaus likimo motyvais.
Nutapė portretų (Sigitas Geda, 1969 m., Juozas Aputis, 1978 m., Petras Mazūras, 1983 m.), natiurmortų, religinių, mitologinių, abstrakčių kompozicijų („Ūla“ 1969 m., „Močiutės atminimui“ 1970 m., „Atsisveikinimas su sena sodyba“ 1974 m., „Motina. Vaikas ir sodas“ 1981 m., „Mergaitė su mediniu paukščiu“ 1982 m., „Žuvys ant žalios staltiesės“ 1983 m., „Malda“ 1993 m.).
Jo tapyba išsiskiria savita bendražmogiškų temų – amžinybės, tautos istorijos ir atminties, žmogaus tobulėjimo interpretacija. Paveiksluose vyrauja sakralinė, iškilminga nuotaika, vaizdai metaforiški, paremti poetiniais įvaizdžiais, senovės graikų, Rytų civilizacijų, lietuvių tautodailės simboliais ir vaizdiniais, gamtos motyvai savitai perkurti.
Nuo 1960 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Pirmąją personalinę parodą surengė 1965 m. Vilniuje – Miestų statybos ir projektavimo institute.
Naujausia rašytojo knyga pasirodė vos prieš mėnesį – tai prozos rinkinys „Raudonoji jūra“ (išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), sudarytas iš keturių apysakų.
Visas jas sieja gyvybės ir mirties susidūrimas – jį išgyvena vaikas, muziejaus darbuotojai, kaimiečiai pokario metais, pasienio dvarelio aplinka per pirmąjį pasaulinį karą. Rašytojui svarbu ir tai, kas pasakojama (žmonių istorijos, motyvai, vertybės), ir kaip pasakojama (stilius, kalba, ritmas).
Viena knygos apysakų pavadinta „Mirties sodas“. Joje suvedami du skirtingi veikėjai – muziejaus budėtoja Ieva, svajojanti apie šeimą, vaikus, ir iškamšų meistras ponas N. Ieva, suartėdama su meistru, atsiduria pamėklių – iškamšų – karalystėje, tampa mirties apologeto fantazijų ir beprotybės liudininke.
L.Gutauskui 1981 m. paskirta Valstybės premija, 1991 m. – Rašytojų sąjungos premija, 1995 m. – S.Šimkaus premija už eilėraščius N.Sinkevičiūtės „Spalvotam ciklui“, 1998 m. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija, 2001 m. – Nacionalinė premija.
Atsisveikinti su šviesaus atminimo menininku galima bus sekmadienį, rugsėjo 26 dieną, nuo 10 iki 14 valandos šalia Vilniaus Šv.Petro ir Povilo bažnyčios esančioje laidojimo paslaugų centro salėje (M.K.Paco g. 4).
